Gyvenkime draugiškai, arba kas pasikeičia po gimdymo?

Būti motina – nelengva užduotis. Vaiko gimimas į šeimos gyvenimą atneša ne vien malonių pokyčių. Tarp vyro ir žmonos neretai atsiranda siena: rodos, vienas kitą vis dar mylite, tačiau imate gyventi skirtingus gyvenimus. Vos prieš kelis mėnesius jūsų santykiai buvo kone idealūs, vyras – atidus ir rūpestingas, nuolat juokavo, negailėjo komplimentų... Kas pasikeitė?

Dabar daug kas kitaip: pilni namai vystyklų ir vaiko riksmo, jūs trinate raudonas nuo nemigos naktis ir turbūt viską atiduotumėte už kelias valandas ramybė... Visą savo rūpestį ir šilumą skiriate mažyliui, o jūsų ir antrosios pusės santykiai ima braškėti vis garsiau... Tačiau padėtį ištaisyti dar ne vėlu.

Ne jūs viena visa tai išgyvenate – tokia krizė būdinga kone kiekvienai jaunai šeimai. Vieni kreipiasi į psichologus, o kiti bando suprasti vienas kitą ir be pašalinių pagalbos patys susitvarkyti savo gyvenimą.

Natūralu, kad nemiegojusi ir pavargusi mamytė greitai susierzina ir nori nenori susipyksta su savo antrąja puse. Šiuo atveju ją galima suprasti ir pateisinti. Pakentėkite truputį, viskas greitai grįš į savo vėžes. Pakalbėkite su vyru, papasakokite jam apie savo problemas – jis turėtų jus suprasti. Esate atkirsta nuo išorinio pasaulio, greičiausiai jaučiatės lyg paukštis narvelyje – taip ir depresiją galima įsivaryti. Būtinai išsikalbėkite.

Tegul jūsų vyras truputį pabūna su mažyliu. Tokiu atveju jūs galėsite rasti laiko sau: nueiti į grožio saloną, pasivaikščioti po parduotuves, susitikti su draugais. Jeigu norite išsaugoti savo santykius, turite bendromis pastangomis įveikti šiuos kelis sunkius mėnesius.

Nekaltinkite vyro dėl to, kad pasikeitė jūsų santykiai (taip tikrai nesusitaikysite – jis ginsis, jūs nerasite kompromiso).

2 psl. »

Komentarai (5)

Moterys 2011-12-01 21:14
Elena, nenoriu įžeisti, bet kas privedė prie tokios situacijos? Jei moteris jau santykių pradžioje turėtų savo poziciją, vyrui tektų arba prisiderinti arba išeiti. Bet mes naiviai tikimės, kad vyras pasikeis, o taip niekada nebūna. Paskui verkiame. Aš savo šeimoje mačiau analogišką variantą ir padariau išvadas: susipažinusi su savo vyru iš karto aiškiai parodžiau, kad būti kartu mes galime tik tuo atveju, jei būsime lygūs.
Elena 2011-12-01 16:08
Pasisekė tau, Viola. O aš užaugau šeimoje, kurioje vyras (mano tėvas) nemanė, kad moteriai reikia padėti. Jam darbas baigėsi, vadinasi, viskas. O žmona turi ir dirbt (normalų darbą), ir vaiką prižiūrėt, ir namus sutvarkyt, ir valgyt padaryt.
Viola 2011-12-01 15:25
Mūsų šeimoje tokių problemų niekad nekildavo, darbus dalinomės, vienas kitą palaikėm. Todėl man kiek sudėtinga suprasti štai tokius santykius. Aš tik numanau, ką tai reiškia.
Jurate 2011-12-01 13:30
Taip, Liu, mes pačios dažniausiai ir būna kaltos dėl tų pablogėjusių santykių tik nenorime sau to pripažinti. Kaip ne kaip vyras ne akmuo. Jam taip pat reikia rūpesčio, dėmesio ir šilumos.
Liu 2011-12-01 13:05
Žinot, mūsų šeimoje taip pat atsirado trintis dėl kurios aš kaltinau vyrą. Man atrodė, kad jis manęs nesupranta, kad aš namuose tik viena nuolatos vargstu o jis gali sau leisti išsidrėbti prieš televizorių vakarais ir nieko neveikti. Bet paskui supratau, kad aš visiškai neteisi. Mano vyras uždirba pinigus ir grįžęs namo neprivalo keisti sauskelnių. Vos tik baigėsi mano bumbėjimas, santykiai grįžo į senas vėžes, o vyras, jausdamas mano švelnumą, pats siūlydavosi padėti :)

Suaugusiųjų santykiai

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Europoje tėvais tampama vidutiniškai 29 metų, tuo tarpu Indijoje - sulaukus 19.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai