Jeigu medicininės apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių anatominių defektų, užkietėjimai priskiriami funkcinei kategorijai. Tokio užkietėjimo priežastys:
- Perėjimas nuo maitinimo krūtimi prie mišinukų;
- Mamos mityba (jeigu mažylis maitinamas krūtimi);
- Mažylis gauna mažai vandens (dažnai jam duodama kefyro, sulčių ir panašiai, tačiau pamirštama, kad labiau už viską jam reikia paprasčiausio vandenuko);
- Mažyliui duodama tokio maisto, su kuriuo skrandukas dar nepajėgus susidoroti;
- Rachitas (sergančiųjų šia liga raumenys būna nusilpę, įskaitant ir žarnyno sienelių maskulatūrą);
- Anemija (jeigu trūksta geležies, žarnyno raumenys nepakankamai aprūpinami deguonimi, todėl jie yra silpnesni);
- Žarnyno mikrofloros disbalansas (pavyzdžiui, po antibiotikų) ir pan.
Jeigu vaikas vyresnis, prie išvardintų priežasčių galima priskirti ir psichologinį faktorių, pavyzdžiui: mažylis darželyje pasigenda jam įprasto puoduko, todėl kenčia. Išmatos kietėja, yra suspaudžiamos, traumuoja tiesiąją žarną (išmatose gali atsirasti kraujo), pastebimi neurologiniai sutrikimai (vaikas baudžiamas, baramas ir gėdinamas už tai, kad neiškentęs sutepė kelnaites, o problema tuo tarpu tampa dar rimtesnė).
Kuo baigiasi vidurių užkietėjimai?
Savaime suprantama, nei reti, nei dažni vidurių užkietėjimai nieko gera neduoda. Kaupdamas išmatas, žarnynas negali išsaugoti savo mikrofloros, be to, sutrinka jo gleivinės maitinimas, pablogėja naudingų medžiagų įsiurbimas, todėl nukenčia ir organizmo audinių medžiagų apykaita. Žarnynui gali visai nepatikti, kad jį naudoja kaip sandėlį, todėl prasidės uždegimas (kolitas). Rezultatas – pilvo skausmai, organizmo intoksikacija. Trumpai tariant, pasekmės ne pačios maloniausios, todėl problemos atidėlioti nereikia.
Komentarai (10)