Kas mums kliudo mėgautis maistu?

Prisiklausę įvairių (dažnai labai prieštaringų) patarimų, mes metamės į kraštutinumus, puolame laikytis dietų – grikių, morkų, baltymų, žalio maisto – ir tikime, kad valgydami produktus, kuriuos kažkas pripažino sveikais, patys tapsime sveikesni. Ilgainiui įsibaiminę dėl maiste slypinčių pavojų,  jau nebemokame mėgautis maistu, o išvydę keptą maistą, puolame į paniką.  
 
Ar gali būti maistas  sveikas  ar  nesveikas?  
 
Dietologų teigimu, maistą skirstyti į sveiką ir nesveiką yra klaidinga. Pasak specialistų, didžiausia mūsų amžiaus bėda yra nesveiki mitybos įpročiai. Įvairios dietos, kuriomis aklai sekame, kad atsikratytume nereikalingų kilogramų, sukelia tik trumpalaikius efektus, o ištirpę kilogramai neišvengiamai grįžta.
 
Nerimą dietologams kelia žmonių polinkis į kraštutinumus dėl klaidingo supratimo apie mitybą ir specialistų nuomonės nepaisymas. „Viskas prasideda nuo to, kad mums trūksta mitybos raštingumo. Klaidingai vertindami ir maisto produktus, ir maisto gaminimo būdus, susiformuojame netaisyklingus  valgymo įpročius“, - konstatuoja Santariškių klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova, Lietuvos dietologų draugijos narė.  
 
Valgykime protingai  ir su saiku  
 
„Kiekvienas žmogus turi valgyti saikingai, todėl maistas gali ir turi būti įvairus. Keptas maistas yra  vienas iš būdų termiškai apdoroti maisto produktus ir tinkamai jį paruošti mūsų mitybai. Termiškai apdorotas maistas yra lengviau virškinamas, todėl žmogus pasisavina daugiau maisto medžiagų,  taip reikalingų jo gyvybinėms funkcijoms palaikyti“, – tvirtina specialistė.  
 
Maisto produktų kepimas yra vienas greičiausių būdų paruošti maistą vartoti – tai ypač svarbu šiandieniniam gyvenimo tempui, kai laiko pavalgyti lieka vis mažiau.  
 
Keptą maistą dažnai įsivaizduojame kaip riebaluose permirkusį ir suskrudintą mėsos ar žuvies gabalą. Dietologė atkreipia dėmesį, jog dažniausiai žmonės perkepa maisto produktus ir neatsižvelgia, ar tinkamą aliejų vartoja kepimui. „Netaisyklingai iškeptas maistas tampa žalingu mūsų organizmui tuomet, kai kepama itin aukštoje temperatūroje, o produkto plutelė sukepa iki tamsiai rudos spalvos“, – vardina dažniausiai pasitaikančias klaidas Ž. Antonova.
 
Pasak dietologės, kepant maistą svarbu pasirinkti tinkamą aliejų ir jo kiekį bei taisyklingą paruošimo būdą. Maisto produktus nebūtina nardinti į gausų kiekį riebalų – reikėtų juos apkepti, pakepti. Juk svarbiausia, kad kepimo laikas būtų kuo trumpesnis ir  išliktų maiste esančios sultys.  
 
Maisto gaminti dar nemokame
 
Nepaisant gausybės kulinarinių knygų, TV laidų ir garsių virtuvės šefų patarimų, maisto gaminti vis dar nemokame. Savo  virtuvėje laikomės senųjų tradicijų  - maistą gaminame dideliame riebalų kiekyje, nepaisome specialistų patarimų ir vadovaujamės įvairiomis madomis – ypač rinkdamiesi aliejų.
 
„Brangiausias ir geriausiai išreklamuotas aliejus dar nereiškia, kad jūsų pasirinkimas teisingas. Maistui kepti  rekomenduotinas aliejus, kuris kaitinamas išlaiko antioksidanto ypatybes“, - pataria Ž. Antonova.   

Kokį aliejų rinktis: madingą ar naudingą?
 
Apie aliejaus naudą ir paskirtį jau rašyta ne kartą. Vis dėlto, dažnas, rinkdamasis šį maisto produktą, vadovaujasi mada, bet ne specialistų patarimais. Dietologai vienareikšmiškai tvirtina, kad kepimui ir salotoms būtina vartoti skirtingus aliejus, kurie skiriasi gamybos būdu.
 
Pastaruoju metu mitybos ir maisto gamybos specialistai atkreipia dėmesį į aliejuje esančias vertingas maisto medžiagas, kurios gaunamos iš augalinės kilmės produktų. Tai yra širdžiai sveikos mono- ir polinesočiosios Omega-3 ir Omega-6, Omega-9 riebalų rūgštys. Dietologai tvirtina, kad skirtingose aliejaus rūšyse yra skirtingas šių rūgščių santykis, todėl aliejus būtina kaitalioti.    
 
Specialistai, neišskirdami nė vienos aliejaus rūšies, vis dažniau atkreipia dėmesį į rapsų aliejų, kuris kartais net vadinamas lietuviškuoju alyvuogių aliejumi. Šis aliejus, ypač populiarus Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavijos šalyse, į lietuvišką virtuvę pateko palyginti neseniai. „Mūsų, šiauriečių, mitybos įpročiai skiriasi nuo pietiečių. Mes vartojame mažiau maisto produktų – ypač žuvies – kuriuose yra polinesočiųjų rūgščių. Taigi rapsų aliejus yra vertingas Baltijos regiono gyventojams, kadangi jo sudėtyje yra nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių, o ypač α-linoleno rūgšties“, - akcentuoja Dainora Gruzdienė, Kauno technologijos universiteto maisto produktų katedros docentė.

Šaltinis: Grožio guru

Komentarai

Dietos

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Dėmesio!

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Parduok, mainyk, dovanok su Spintoje.pasmama.lt

Ar žinote, kad...

Į plastiką, iš kurio daromos LEGO detalės, dedama speciali medžiaga, kuri darant rentgeną šviečia ryškiau, kad būtų lengviau detalę aptikti, jei vaikas ją prarytų.

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Reklama

Reklama

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama