Lūkesčiai ir realybė (I dalis)

Nėštumas – tai devynis mėnesius trunkanti kelionė. Per tą laiką būsimosios mamytės gyvenimas smarkiai pasikeičia: atsiranda naujų reikalavimų, poreikių, lūkesčių. Deja, pastarieji ne visada atitinka realybę, tad tai sukelia nuoskaudų, tarpusavio nesusipratimų. Kokie lūkesčiai pagrįsti, o kokių geriau atsisakyti? Kaip padėti aplinkiniams suprasti, kas tau atrodo iš tiesų labai svarbu?

Laukiame ir tikimės

Kai tik moteris pastoja ir jos artimieji apie tai sužino, pasipila klausimų lavina: ar ją kankina nuotaikų kaita? Ar ji šokdina savo vyrą savo kaprizais? Ar ji tikisi darbe kokių nors nuolaidų? Ar pasikeitė santykiai su anyta? Iš tokių klausimų galima susidaryti nuomonę, kad nėščioji aplinkiniams yra labai reikli ir jai be galo sunku įtikti...

Lūkesčiai yra tai, ką mes manome esant teisinga ir ko tikimės iš kitų. Kiekvienas žmogus turi savų vilčių ir troškimų – priklausomai nuo susiklosčiusių ir aplinkybių ir vidinių žmogaus pokyčių (asmens tobulėjimo), jie gali kisti.

Nėštumo periodu būsimosios mamytės poreikiai ir reikalavimai aplinkiniams keičiasi gana smarkiai, ypač tuo atveju, jeigu laukiamasi pirmagimio. Pakinta santykiai su vyru, artimaisiais, draugais ir pažįstamais, kolegomis ir vadovybe, net ir su nepažįstamais žmonėmis. Lyg to dar būtų maža, atsiranda reikalavimų pačiai sau.

Paprastai nėščiosios lūkesčiai būna pateisinami: jie padeda prisitaikyti prie naujų gyvenimo aplinkybių ir po truputį pripratina prie motinos vaidmens. Jie, kaip ir santykiai su aplinkiniais, yra harmoningo nėštumo pagrindas. Jeigu kas nors nesupranta, ko iš jo tikiesi, ir to, koks jis tau yra svarbus, turėsi tai paaiškinti.

Laukiame – nesulaukiame

„Nėštumo metu tapau labai jautri, be to, pirmąjį trimestrą mane kamavo toksikozė, tad jaučiausi tikrai labai blogai. Aš tikėjausi, kad mano vyras mane palaikys, tačiau jis viso labo kartojo, kad viskas praeis. O aš tikėjausi švelnumo... Tiesa, jis visada toks, nemoka reikšti jausmų. Bet juk situacija dabar ypatinga: aš laukiuosi. Iki šiol negaliu jam atleisti už šaltumą ir nedėmesingumą. Nejučia kyla mintis: ar aš ir mūsų vaikas jam reikalingi?“ (Gabrielė, 24 metai, 20 nėštumo savaitė)

2 psl. »

Komentarai (2)

Rita 2012-01-19 10:08
Kai laukiausi, man tikrai dauguma dalykų atrodė savaime suprantami. Kildavo minčių: ar aplinkiniai tokie nesupratingi, ar tik apsimeta kvaileliais?
Naktibalda 2012-01-19 07:38
Tai kad ne tik nėštukės tikisi iš aplinkinių, kad šie susipras. Mano mama iki šiol pyksta, kai neatspėju, ko ji iš manęs nori :)

Gimdymas

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Kiekvieną minutę gimsta apie 200 vaikų. Daugiausiai vaikų gimsta liepos mėnesį.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai