Pirmadienio interviu. „Kiekvienas suaugusysis turi būti truputį vaikas“

Su Gabija (vardas pakeistas) žvarboką šeštadienio vakarą susitikome vienoje iš Vilniaus kavinių. Ši brandaus amžiaus moteris atidavė darbui su vaikais daugiau kaip 20 metų, ir sustoti tikrai neketina. „Galiu ir su lėlytėmis pažaisti, ir kartu su vaikais rogutėmis nuo kalniuko nusileisti,“ – pusiau juokais, pusiau rimtai sako ji. Apie ankstesnio darbo Vilniaus miesto sutrikusio vystymosi kūdikių namuose privalumus ir trūkumus, džiaugsmus ir vargus ji sutiko papasakoti ir mūsų skaitytojams.

Pirmoji jūsų specialybė – renginių organizatorė. Kas privertė pasukti kitu keliu? Kodėl pradėjote dirbti su vaikais?

Renginių organizatorės darbo netekau dėl etatų mažinimo. Tada susirasti kito pagal specialybę negalėjau – tiesiog nebuvo. Reikia pažymėti, kad esu labai jautri kitų nelaimėms ir bėdoms, man gaila tiek žmonių, tiek gyvūnų. Gal prisidėjo ir tai, kad mama 30 metų išdirbo internate, o nuo 7 metų ir mane imdavo į darbą kartu. Vaikystėje norėjau tapti muzikos mokytoja. Apsisprendimą užsiimti su vaikais lėmė ne viena priežastis ir ne dvi – jų buvo daug.

Vilniaus miesto sutrikusio vystymosi kūdikių namuose išdirbote daugiau kaip 10 metų. Kodėl išėjote?

Labai pavargau visomis prasmėmis – nuo įtampos, labai sunkaus ir atsakingo darbo. Krūvis itin didelis, o atlyginimai maži. Užsieniečiai, sužinoję, kiek gauna tokie darbuotojai per mėnesį, mano, kad tai – vienos dienos atlyginimas.

Ko reikia, kad žmogus galėtų dirbti tokį darbą? Gal galite papasakoti, kaip jis atrodo?

Iš pradžių reikia labai mylėti vaikus – kitaip tiesiog neįmanoma. Antra – reikia būti darbščiam, darbus atlikti su meile, kasdien ateiti kaip į šventę. Tiek daug metų čia išdirbau dėl to, kad pasitaikė labai geras pasišventusių žmonių kolektyvas. Trūkumas tas, kad, pavyzdžiui, negalima paimti visų atostogų iš karto, jas tenka skaidyti į kelias dalis. Krūvis, kaip minėjau, didelis, dirbti tenka ir dienomis, ir naktimis, o jeigu esi nepamiegojęs ir nepailsėjęs, negali tinkamai atlikti savo pareigų. O vaikai labai sunkūs.

2 psl. »

Komentarai (2)

danute 2012-10-06 21:48
puikiai suprantu ir pritariu autorei,pati dirbu su vaikais ir as i darba einu kaip i svente,vaikai-geriausi draugai.
agne 2012-09-10 12:26
saunuole, galetu daugiau tokiu zmoniu buti...

Vaikas ir aplinka

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Korėjoje į vaiko amžių įskaičiuojami tie 9 mėnesiai, kuriuos jis praleido motinos įsčiose, todėl korėjiečiams visada metais daugiau, nei jų bendraamžiams iš kitų šalių.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai