5 svarbiausi komponentai pavargusiai širdžiai

Shutterstock nuotr.

Žmogaus gyvenimo ritmas – tai jo širdies ritmo atspindys. Per visą gyvenimą širdis susitraukia apie 3 milijardus kartų. Kad organizmas būtų gerai aprūpinamas krauju, širdis turi dirbti be jokių priekaištų – jos susitraukimai turi būti ritmingi ir stiprūs. Jei žmogus nesilaiko darbo ir poilsio režimo, negali atsikratyti žalingų įpročių, nemoka atsipalaiduoti, neskiria laiko sportui ar aktyviam laisvalaikiui, – visa tai atsiliepia širdies veiklai.

Jeigu vos peržengus 50 metų ribą ar netgi dar anksčiau jus kamuoja su širdies veikla susiję negalavimai, vadinasi, darote kažką ne taip.

Širdis yra svarbiausias žmogaus raumuo, kuris dirba iki paskutinės gyvenimo dienos, tačiau ilgainiui silpsta ir pradeda susitraukinėti dar greičiau. Ir gali ateiti tokia diena, kai gyvenimo pokyčiai tampa vis sunkiau pakeliami, o dusulys, dūrimas širdies plote, oro trūkumas ar permušimai ima dažnėti.

Ne vieną tokį skundą girdėjęs vaistininkas ir fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius apgailestavo, kad vadinamais širdininkais vis dažniau tampa darbingo amžiaus žmonės.

„Prasta emocinė būklė prisideda prie to, kad žmonės nesugeba suplanuoti savo darbų ritmo, daugeliui trūksta laiko, dienos ir šviesos. Jei žmogus neturi normalaus gyvenimo ritmo, didelė tikimybė, kad ritmas sutriks ir širdyje“, – priminė V.Skirkevičius.

Tuomet širdžiai prireikia pagalbos.

Žinomas fitoterapeutas įsitikinęs – viena prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti širdį nuo ritmo sutrikimų, gali būti ir vaistinių augalų vartojimas.

Fitoterapija papildo tradicinės medicinos galimybes.

„Neturime supriešinti natūralios ir tradicinės medicinos, kuri remiasi cheminių preparatų gydymu, ir sakyti, kad tik ji efektyvi, todėl nereikia jokių žolelių“, – sakė V.Skirkevičius.

Fitoterapeutas pastebėjo, kad vienas naudingiausių kompleksų ritmingam širdies darbui palaikyti yra derinys iš gudobelių, česnakų ekstraktų, magnio, vitaminų B 1 ir B6 bei svarbaus antioksidanto – arbatmedžių lapų ekstrakto. Jis ypač tinkama vyresniems nei 50 metų žmonėms.

„Geriausia šias medžiagas vartoti ne atskirai, o kartu, nes tokiu būdu užtikrinamas harmoningas augalų veikimas organizme ir pusiausvyra“, – teigė fitoterapeutas.

Gudobelių vaisiai maitina širdies raumenį, taip pat veikia virškinimą ir plonąjį žarnyną. V.Skirkevičius prisiminė, kad širdžiai ypač būtini polisacharidai, kurias kaupia gudobelės. Netgi vaistus nuo padidinto kraujo spaudimo ir širdies ritmo sutrikimo vartojančių žmonių širdies raumuo ilgainiui gali nuvargti. Kad taip neatsitiktų, gali padėti gudobelės polisacharidai.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad su gudobelės sausaisiais ekstraktais nepatariama vartoti valerijonų, nes jie mažina vienas kito įsisavinimą“, – pabrėžė V.Skirkevičius.
Tyrimai rodo, kad gudobelėse esančios biologiškai aktyvios medžiagos gali normalizuoti kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, didinti širdies raumens susitraukimų jėgą, gerinti kraujotaką širdies bei periferinėse kraujagyslėse.

Naudingi širdžiai ir česnakai, dėl aštraus kvapo ir skonio daugelio šalių virtuvėje užimantis išskirtinę vietą.
Česnakai turi daug steroidinių saponinų bei įvairių kitų vandenyje arba riebaluose tirpių cheminių savybių. Šios medžiagos padeda palaikyti imuninę sistemą, turi įtakos angliavandenių apykaitai.
Jos taip pat reguliuoja cholesterolio gamybą kepenyse – tai padeda palaikyti kraujyje mažesnį cholesterolio kiekį.
„Jeigu gudobelės ir česnakai nesujungiami į vieną derinį, o vartojami atskirai, jų poveikis būna ne toks veiksmingas,“ – tikino V.Skirkevičius.

Jei žmonės skundžiasi širdimi, yra didelė tikimybė, kad jiems trūksta B grupės vitaminų. Todėl maisto papilduose, skirtuose stiprinti širdžiai, be vaistinių augalų, turi būti įtraukti B grupės vitaminai, mikroelementas magnis. B grupės vitaminai ypač naudingi širdžiai, nes jie veikia nervinio impulso plitimą.
Kas atsitinka, kai trūksta vitamino B1? Pirmiausia dėl to nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema, taip pat nervų sistema, pablogėja psichologinė būsena, nes šis vitaminas lemia normalią energijos apykaitą visose ląstelėse.
Dar vienas širdžiai svarbus vitaminas yra B6, dalyvaujantis įvairiose cheminėse reakcijose: amino rūgščių, angliavandenių, lipidų apykaitoje, hemoglobino metabolizme, tam tikrų nervinių impulsų pernešėjų biosintezėje.
Kadangi organizmas nesukaupia daug vitamino B6, jo atsargas būtina papildyti. Į vitamino B6 reikšmę sveikatai atkreipė dėmesį ir Europos maisto saugos tarnyba.
Jos požiūriu, šis vitaminas padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, reguliuoja hormonų aktyvumą, taip pat mažina nuovargį.
Kai trūksta B grupės vitaminų, padidėja ir išeminės širdies ligos rizika.

Kamuojamiems įvairių širdies negalavimų žmonėms gali trūkti ir magnio, todėl šiuo mikroelementu stengiamasi praturtinti kompleksus, kurie skirti ritmingam širdies darbui. Jeigu žmogus negaus papildomai šio mikroelemento, jo vidiniai rezervai greitai ištuštės. Manoma, kad nuo 2,5 iki 15 procentų gyventojų pasaulyje kenčia dėl magnio trūkumo. Ši bėda kamuoja tuos žmones, kurie valgo daug smarkiai pervirto, riebaus ar saldaus maisto, piktnaudžiauja alkoholiu, gaivinasi gazuotais gėrimais.
Magnio atsargos organizme taip pat išsenka, jei žmogus laikosi griežtos dietos, gausiai prakaituoja ar vartoja šlapimo išsiskyrimą skatinamuosius vaistus diuretikus, jei sutrikęs šio mikroelemento pasisavinimas.
Magnis atlieka kelias svarbias užduotis. Jis padeda išsaugoti elektrolitų pusiausvyrą, nes trūkstant jo kraujyje, gali imti trūkti ir kalcio bei kalio.
Yra patvirtinta, kad magnis būtinas reguliuojant nervinių impulsų perdavimą ląstelėse ir raumenų susitraukimui.
Apžvelgęs epidemiologinius tyrimus, Europos Komisijos Maisto mokslinis komitetas paskelbė išvadą – magnio trūkumas kraujyje gali būti siejamas su širdies ligų ir padidėjusio kraujospūdžio rizika.

Iš Pietų ir Pietryčių Azijos kilęs kininis arbatmedis taip pat yra ne tik populiarios arbatos žaliava. Iš arbatmedžių lapų nuo seno yra ruošiami troškulį malšinantys gėrimai ir gydomieji preparatai.
Arbatmedžio lapų ekstraktas turi junginių, stabdančių bakterijų augimą, todėl vadinamas natūraliu antiseptiku. Jis taip pat pasižymi kaip bakterijų žudikas, apsaugo nuo grybelinių ligų.
Šis ekstraktas taip pat laikomas stipriu antioksidantu, nes jame yra junginių, neleidžiančių susidaryti nitrozaminams, kurie sukelia vėžį. Yra manoma, kad dėl antioksidacinių savybių ekstraktas neutralizuoja jau susidariusius pavojingus junginius.
Arbatmedžio ekstraktas pasižymi kraujotaką stimuliuojančiu poveikiu, todėl naudingas širdies veiklai. Netgi išgėręs puodelį žalios arbatos žmogus jaučia palengvėjimą ir ramybę.
Dėl šios priežasties arbatmedis nuo seno vertinamas kaip svarbi pagalba sutrikusiai kraujotakai ir pavargusiai širdžiai.

Gudobelių, česnakų, arbatmedžio ekstraktai, praturtint B1 ir B6 grupės vitaminais bei magniu, papildo žmogaus organizmo atsargas tada, kai to labiausiai reikia.
„Kadangi sutrikusiu širdies ritmu besiskundžiantys žmonės dažnai serga lėtine liga, svarbu tokį 5 komponentų kompleksą širdžiai vartoti ne trumpiau nei tris mėnesius“, – pabrėžė V.Skirkevičius.

Šaltinis: Partnerių turinys

Komentarai

Buitis

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Naujagimis vaikas gali matyti žalią ir raudoną spalvas, tačiau nemato mėlynos.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai