Ar reikia nerimauti, jei mažylis atsisako krūties?

Visi specialistai sutinka, kad geriausia kūdikius maitinti krūtimi, natūraliu mamos pienu, o ne mišinukais. Tačiau laimė maitinti pačioms taip ilgai, kaip to norėtųsi, šypsosi ne visoms – kartais mažylis pats atsisako krūties. Kodėl taip atsitinka? Ką daryti?
 
Ne kiekviena mama žino, ką tai reiškia, ir kaip elgtis ir reaguoti tokioje situacijoje. Jos būna pasimetusios, sutrikusios, joms gali susidaryti įspūdis, kad vaikutis jas atstumia. Kiekviena iš padėties sukasi savaip: kas pereina prie mišinukų, o kas valandų valandas kankinasi su pientraukiu, kad pamaitintų mažylį iš buteliuko...

Yra ir dar vienas (kiek sudėtingesnis) variantas – galima vėl pradėti maitinti krūtimi, tačiau prieš tai būtina išsiaiškinti priežastį, dėl kurios vaikutis jos atsisako.
 
Tariamo atsisakymo priežastys
 
Apžvelkime keletą situacijų, neretai painiojamų su atsisakymu.
 
Jeigu maitinamas vaikutis nerimsta, sukioja galvytę į šonus ir netgi verkia paleidęs krūtį, pamėginkite jį prispausti prie savęs stipriau, taip, kad nosies galiukas į ją įsiremtų. Nebijokite, mažylis neuždus – jo nosytės „konstrukcija“ yra tokia, kad oras į ją per trikampius plyšelius vis tiek paklius. Esmė ta, kad ant nosies galiuko yra receptorius, kuris, susilietęs su motinos kūnu, praneša, kad tikslas – visai čia pat. Priešingu atveju net ir apžiojęs krūtį vaikutis gali jos ieškoti, blaškytis. Kol jūs tik mokotės vienas kitą pažinti, galimi nesklandumai ir „nesusipratimai“. Gali būti, kad jums tereikia tiesiog šiek tiek pakeisti kūno padėtį ar kitaip paimti vaikutį ant rankų, ir sąlytis (vadinasi, ir maitinimas) taps daug geresnis.


Kita situacija, dažnai painiojama su atsisakymu, pasitaiko maždaug 3–4 mėnesių mažyliams. Tuo metu įvyksta eilinis vystymosi šuolis: jeigu prieš tai vaikutis ištisas valandas nepaleisdavo krūties, dabar situacija visiškai kita. Aplink tiek visko įdomaus, kad valgyti tiesiog nebelieka laiko. Vaikutis gali porą minučių „užkąsti“, ir pradėti apžiūrinėti šviestuvą. Dar truputį pavalgyti, ir vėl nukreipti dėmesį į kokį nors objektą. Kartais nutinka ir taip, kad jis truputį pavalgo, nusisuka, atsisuka ir tikrina, ar mamytė niekur nedingo. Tokiomis akimirkomis nereikia atimti krūties – tai pirmasis vaikučio bandymas tapti savarankišku, suvokti save kaip atskirą asmenybę. Geriau tęskite šį žaidimą: nusišypsokite ir vėl pasiūlykite krūtį – taip įtikinsite vaikutį savo patikimumu. Jeigu jaudinatės, kad mažylis suvalgo nepakankamai, maitinkite jį neramaus miego metu – taip pailginsite poilsio trukmę. Tai bus labai svarbu, kad kūdikėlis gerai jaustųsi, be to, gerokai pailginsite maitinimo krūtimi laiką. Nepamirškite ir apie naktinį maitinimą – tai padės išsaugoti stabilią laktaciją.
 
Jeigu pastebite, kad vaikutis tikrai nenori krūties, pirmiausia atkreipkite dėmesį į jo savijautą. Labai dažnai jos atsisakymas turi visiškai paaiškinamą ir objektyvią priežastį, pavyzdžiui: gal mažyliui kalasi dantukai, skauda ausytę arba užgulta nosytė... Pasistenkite palengvinti mažojo kankinio kančias – išvalykite nosytę, pašildykite ausytes. Jeigu tai nepadeda, o maitinamas vaikutis ir toliau jaučia skausmus, reikėtų nutraukti pieno ir pamaitinti šaukšteliu, švirkštu ar iš puodelio. Stenkitės, kad vaikutis nesietų maitinimo krūtimi su skausmingais pojūčiais, nes priešingu atveju tai tikrai gali priversti jį atsisakyti tokio maitinimo.

Pagalvokite: gal dėl nenoro valgyti gali būti kalta maitinimo poza? Kartais naujagimio galvytėje lieka hematoma, tad pozos pakeitimas padeda ištaisyti situaciją. Būna ir taip, kad mažyliui nepavyksta pavalgyti dėl oksitocino reflekso ir pieno pertekliaus. Tokiais atvejais prieš maitinimą galima nutraukti šiek tiek pieno ir pakeisti padėtį taip, kad vaikutis būtų aukščiau.

Vis dėlto pasitaiko ir taip, kad visiškai sveikas kūdikėlis, dar neseniai su didžiausiu malonumu žindęs krūtį, ima jos ir atsisako, nebenori. Vieniems taip nutinka staiga, kiti prie to pereina laipsniškai. Atsisakymas – tai bandymas pasakyti mamytei, kad priežiūra vaikučio kažkuo netenkina. Jaunai mamytei tikrai ne visada aišku, kur slypi priežastis – kartais sunku susieti maitinimą ir priežiūros elementus. Kas bendra tarp verksmo maitinimo metu ir, tarkim, nemiegojimo kartu? Negalima pamiršti, kad vaikučiui, dar nemokančiam kalbėti, verkimas ir krūties atsisakymas gali būti kone vienintelis būdas išreikšti savo požiūrį.

Pagrindiniai priežiūros elementai, dėl kurių mažylis gali atsisakyti maitinimo krūtimi
 

  • Žindukų, čiulptukų ir kitų krūties pakaitų naudojimas. Kartais vaikučio maitinimas buteliuku baigiasi tuo, kad beveik iš karto atsisakoma krūties. Žindukai ir krūtys čiulpiami skirtingai. Kai kurie mažyliai sugeba persiorientuoti, tačiau dauguma pripažįsta tik kurį nors vieną maitinimo būdą: vieni išspjauna žinduką, kiti žinda krūtį kaip čiulptuką (o dėl to speneliai sutrūkinėja), o treti žindimo refleksą patenkina pakaitais. Ne visada čiulptukas verčia atsisakyti krūties, tačiau dažniausiai pasirenkamas lengvesnis kelias. Jeigu vaikutis nepatenkintas tuo, kad kišate jam buteliuką, krūtį jis mesti gali „iš principo“ – jeigu tik yra ją kuo pakeisti.
  • Pagrindinių vaiko poreikių nepatenkinimas. Kūdikis gimsta fiziologiškai nebrandus, todėl yra visiškai priklausomas nuo jūsų. Jis laukia ir tikisi, kad po gimimo mama bus šalia jo kiaurą parą, jaus jos šilumą, girdės žingsnių ritmą, širdies plakimą ir kvėpavimą (tuos garsus, prie kurių jis priprato dar būdamas įsčiose), kad  bus glaudžiamas prie krūtinės ir maitinamas taip dažnai, kiek jis pats to norės. Kai realybė neatitinka vaiko lūkesčių, jis gali pamėginti „manipuliuoti“ mamyte ir atsisakyti krūties.


Vaiko protesto priežastys
 

  • Maitinimas pagal grafiką, maitinimo trukmės ribojimas ir vaikučio poreikių bei prašymų ignoravimas.
  • Fizinio kontakto su mama trūkumas: mažylis dažnai guli vienas savo lovytėje, jo beveik neima ant rankų. Miegama atskirai, naktį nemaitinama.
  • Per daug aktyvūs bandymai įsiūlyti mišinukų ir įvairių tyrelių.
  • Paradoksalus tėvų elgesys. Visi mes norime, kad mažyliai augtų sveiki ir stiprūs. Šiandien netrūksta informacijos apie tai, kaip nuo kūdikystės ugdyti ir lavinti vaikutį, kaip jį prižiūrėti ir kaip mankštinti. Kūdikių jogos, dinaminės gimnastikos ir plaukimo pamokos gali duoti visai ne tų rezultatų, kokių tikisi tėveliai. Mažylis visa tai gali suprasti net kaip priežiūrą, o kaip grėsmę gyvybei. Paradoksalu tai, kad visus šiuos užsiėmimus inicijuoja mamytė – žmogus, kuris turėtų jį saugoti, ginti ir globoti. Į tokių nepageidaujamų dalykų sąrašą patenka ir svetimo (nors ir profesionalaus) žmogaus atliekami masažai, vamzdelių, padedančių pasišalinti dujoms, naudojimas, klizmos ir t. t. Visa tai sukelia didžiulį stresą, kuris kaupiasi ir gali baigtis krūties atsisakymu.
  • Trumpalaikė nuoskauda. Net jeigu mamytės ir vaikučio santykiai puikūs, kartais viskas susiklosto ne visai įprastai. Tarkim, mamytė turi kažkur išbėgti ir palikti vaikutį, o jis tam dar nėra pasirengęs, arba mama su vaiku yra triukšmingoje aplinkoje, ir tai sukelia stresą. Mažylis gali įsižeisti ir atsisakyti žįsti, taip išreikšdamas savo nepasitenkinimą. Tokiais atvejais iki tol prie krūties miegodavęs vaikutis glaudžiamas gali šaukti iki išsekimo, o užmigti arba nurimti čiulpdamas kumštukus. Jeigu mamos ir vaiko emocinis ryšys nenutrūkęs, jau po kelių valandų vaikutis gali imti žįsti krūtį per miegus, o nubudęs mielai vėl prie jos prisiglaus. Jei viskas baigiasi taip, galima sakyti, kad situacija išsisprendė. Svarbiausia, kad ji nebepasikartotų. Jeigu vaikas ir toliau atsisako valgyti, greičiausiai paskutinis įvykis tebuvo lašas, perpildęs kantrybės taurę, mamos ir vaiko santykiai jau seniai pašliję. Situaciją reikia vertinti kompleksiškai ir ieškoti papildomų (jau minėtų) priežasčių.


Kaip atpažinti?

Krūties atsisakymas gali pasireikšti įvairiai. Jeigu praleidžiama ankstyvoji šio proceso stadija, vėliau įveikti problemą būna daug sudėtingiau. Dažniausiai vaikas:
 

  • Neima nė vienos krūties, o jas pamatęs pravirksta;
  • Žinda tik per miegus;
  • Kartais ima krūtį, bet nečiulpia ir neryja pieno;
  • Žinda tik vieną krūtį;
  • Prie krūtinės yra neramus. Šiek tiek pačiulpia ir pradeda verkti, gali pradėti raitytis, suktis į kitą pusę;
  • Gavęs krūtį nenurimsta ir neužmiega – tai padaryti padeda tik pirštukų, kumštukų ar žinduko čiulpimas. Kartais prieš miegą tokie mažyliai čiulpia krūtį, o užmigę – kumštuką.

 
Kaip elgtis mamytei, priklausys nuo jos santykių su mažyliu ir krūties atsisakymo priežasties, šio reiškinio tipo. Kartais moteris turi atitrūkti nuo visų buitinių rūpesčių, darbų, atsiriboti nuo artimiausių žmonių  ir skirti daugiau laiko vaikučiui – šiuo atveju versti imti krūtį nereikėtų. Būna ir taip, kad kaip tik reikia elgtis priešingai – mama turi tapti lydere ir maitinti vaiką tada, kai jis miega. Atsisakymas – sudėtinga situacija, tad gali būti, kad teks pasikonsultuoti su specialistu.

Ką daryti, jeigu vaikas iš tiesų atsisako krūties?

Jeigu norite išspręsti problemą, siūlome atkreipti dėmesį į šiuos du patarimus:
 

  • Pasirūpinkite tvirtu užnugariu. Kol viskas grįš į senas vėžes, gali praeiti ne viena savaitė. Labai svarbu, kad mamytė šiuo periodu nenuleistų rankų ir tikėtų savo jėgomis. Jeigu vaikutis verkia ir neima krūties, moteris gali jaustis beviltiškai, kalta, tačiau būtina suprasti, kad tokie jausmai ne padės, o pakenks. Pirmiausia, ką mamytei reikėtų padaryti – įtikinti save, kad atsisakymą galima įveikti. Mama kalta ne visada – juk tai, ką vieni mažyliai iškenčia lengvai, tarytum savaime suprantamą dalyką, kitiems gali pasirodyti nepakeliama ir neatleistina. Kai kurių vaikų poreikiai yra didesni nei bendraamžių, be to, jūsų mažyliai gali būti ir daug jautresni. Atsisakymas – tai viso labo priežastis permąstyti savo elgesį. Tokią moterį būtina palaikyti, jai reikia stipraus užnugario. Jeigu jūsų vaikutis neima krūties, paprašykite, kad kas nors iš namiškių bent kuriam laikui (kol susidorosite su šia problema) perimtų namų ruošą ir kitus buitinius darbus.
  • Raskite ir pašalinkite priežastį. Visų pirma reikėtų atsisakyti visų krūties pakaitų – spenelių gaubtukų, čiulptukų, žindukų, buteliukų ir panašiai. Jeigu vaiką būtina primaitinti mišinukais arba duoti kokių kitų skysčių (pavyzdžiui, vaistų), reikia išmokti tai padaryti šaukšteliu, puoduku ar švirkštu be adatos. Net jeigu atsisakymo priežastis slypi kažkur kitur, įveikti problemą bus labai sunku, jeigu vaikas turės kuo pakeisti krūtį. Juk mažyliui maitintis natūraliai tampa nebepatogu, tad ir krūtinė nebeatrodo patraukli. Kartais staiga atimti čiulptuką būna labai sudėtinga – tenka ieškoti kitų būdų, kaip nuraminti mažylį. Pamėginkite duoti čiulptuką tik prieš miegą, o po savaitės jį leiskite pačiulpti tik ribotą laiką, pasistenkite pakeisti krūtimi. Dar vienas labai svarbus dalykas – pasirūpinkite, kad vaikas patirtų kaip galima mažiau streso: atkurkite fizinį kontaktą, dažniau imkite kūdikėlį ant rankų, miegokite su juo tiek dieną, tiek naktį. Tegul buities darbais pasirūpina kažkas kitas.


Jeigu atsisakymas nėra labai griežtas, t. y. jeigu vaikutis gali žįsti krūtį per miegus, tokia situacija kartais tęsiasi gana ilgą laiką. Vis dėlto dažniausiai vaikutis jos nebenori, kai sulaukia 8–9 mėnesių amžiaus – jis gauna jau kitokio maisto, ir krūtis jam nebėra tokia svarbi. Įprasta manyti, kad tai reiškia, jog mažylis jau išaugo ir jam krūties iš tikrųjų nebereikia, tačiau viskas yra ne taip. Maitinimas krūtimi net ir tokiame amžiuje yra labai svarbus, nes medžiagų, esančių mamos piene, vaikas su kitais produktais negaus. Pienas palaiko mažylio imuninę sistemą, kol organizmas dar nesugeba apsiginti pats, jis padeda normaliai vystyti visoms organų sistemoms. Žindimo refleksas taip pat niekur nedingsta: vaikutis gali pradėti čiulpti pirštukus ar drabužio kraštelį, jis gali itin stipriai prisirišti prie negyvų daiktų (pavyzdžiui, mėgstamo žaisliuko).

Tačiau kuo vaikas vyresnis, tuo sudėtingiau įveikti atsisakymą, todėl problemą būtina spręsti iš karto, kai tik ją pastebite, nedelsiant. Peržiūrėkite savo prioritetus ir priežiūros elementus.

Krūties atsisakoma ir vėliau. Kartais pusantrų metų vaikutis gali kategoriškai atsisakyti krūties. Tokiame amžiuje jis jau daug sąmoningesnis, ir gali sureaguoti tiek į grubesnį žodį, tiek į abejingą elgesį. Pakeiskite savo požiūrį, pakalbėkite su mažyliu. Žinoma, gali būti ir taip, kad vaikas jau tikrai išaugo, ir krūties bei motinos pieno jam tikrai nebereikia, tačiau paprastai taip nutinka tik sulaukus 2,5 metukų. Jeigu atsisakymas natūralus, jis būna ne staigus, o laipsniškas. Jeigu vaikutį dar vakar galėjote priglausti prie krūtinės nors ir 10 kartų, o šiandien jis jau nebenori žįsti, vertėtų susimąstyti apie tai, kas galėjo turėti įtakos tokiems staigiems pokyčiams.

Komentarai

Po gimdymo

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Reklama

Ar žinote, kad...

Vaiko kraujo grupė yra tokia kaip pas vieną iš tėvų, arba lygi abiejų tėvų grupių sumai.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai