Bandoma išskirti, „suskaičiuoti“ depresijos po gimdymo priežastis:

hormoninės priežastys (pvz., staiga nukritęs estrogeno ir progesterono lygis), fiziologinės (pvz., anemija), ankstesni sutrikimai (jei moteriai ir anksčiau pasitaikė depresijos epizodų), psichologinės priežastys (laisvės praradimas, nepasitenkinimas kūnu po gimdymo, konfliktai, užgriuvusi atsakomybė), socialinės (pinigų stygius, nelaukto vaiko gimimas). Tačiau, deja, vienos esminės priežasties (kaip ir apėmus depresijai kitu gyvenimo periodu) mokslininkams išskirti nepavyksta. Tad manoma, jog depresiją sukelia daugelis tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių (socialinių, biologinių, psichologinių).

Kas liudija apie depresiją:

• Nuolatinė prasta jaunos mamos nuotaika (liūdesys, irzlumas, pyktis).
• Padidėjęs verksmingumas. Kai ašaros byra tarsi pačios be jokios rimtesnės priežasties.
• Intereso ir malonumo viskam praradimas. Moteris nebesidomi nei savimi, nei savo kūdikiu ar kitais šeimos nariais. Prarandami ir visi kiti interesai (skaityti, klausytis mėgstamos muzikos ir pan.).
• Motyvacijos ką nors daryti praradimas.
• Izoliacijos, vienišumo, kaltės jausmai.
• Prasta dėmesio koncentracija.
• Jaunąją mamą apima mintys, kad su niekuo nebeįmanoma susitvarkyti, viskas krenta iš rankų. Taip pat būdinga vadinamoji kognityvinė triada: „aš bevertė“, „pasaulis bloga vieta gyventi“, „ateitis niūri“.
• Jaučiamas energijos netekimas.
• Svorio pokyčiai. Moteris netenka daug svorio arba priešingai, pastebima, jog svoris ypač didėja.
• Sutrikęs miegas. Motina negali užmigti ir tuomet, kai yra tokia galimybė. Arba labai greitai prabundama vos užmigus.
• Kraštutiniai atvejais kyla noras krestelti kūdikį, išgyvenamas didelis pyktis vaikui, noras jį žaloti.
• Tam, kad galima būtų įtarti depresiją, nebūtina aptikti visų čia išvardintų simptomų.

Kodėl depresija po gimdymo - itin sudėtinga būklė?