Edukologė Lina Bakšytė: „Gamta – geriausia erdvė vaiko ugdymui“

Kaip paskatinti vaikus daugiau laiko leisti lauke? O ką ten veikti žinant nedėkingą lietuvišką orą? Kokiu būdu sudominti savo atžalas arba mokinius ir parodyti jiems, kiek daug galima išmokti būnant gryname ore? Edukologė ir lauko veiklų entuziastė Lina Bakšytė rado ne vieną būdą sukelti mažųjų susidomėjimą lauko pramogomis ir kviečia į supančią aplinką pažiūrėti kitaip.

Naujoje leidyklos „Šviesa“ išleistoje knygoje „Kur nuklydo panagiukai?“ L. Bakšytė linksmai ir įkvepiančiai dalijasi išbandytomis idėjomis, kaip linksmai ir naudingai praleisti laiką su vaikais lauke. Debiutine knyga autorė siekia paskatinti drąsiau naudoti lauko erdvę vaikų ugdymui.

„Kur nuklydo panagiukai?“ – tai mažylių gebėjimus ugdanti lauko nuotykių knyga. Pagrindinis veikėjas berniukas Benas, ieškodamas pasprukusių panagiukų, kviečia lavinti pažinimo ir gamtos patirtines veiklas, atrasti kūrybišką mokymąsi žaidimų aikštelėje, daržo lysvėje ar miško apsuptyje. Panagiukai – tai miško slapukai, kuriuos mato tik vaikai, nes vyresnieji jau per daug suaugę. Jie slepiasi ten, kur labiausiai mėgsta landžioti mažieji – purvynuose, krūmuose, o kartais – net ir namuose.

„Žaidimų aikštelėje dažnai matau įsitempusius, nuolat savo atžalas kontroliuojančius tėvus, kurie prižiūri, kad vaikai kažkur neįliptų, neišsiteptų. Jiems reikia daugiau laisvės ir galimybės būti savarankiškiems. Rekomenduočiau tėvams atsipalaiduoti ir leistis į žaidimus kartu su atžalomis. Kai tėvai pajus buvimo lauke naudą, atlaidžiau žvelgs ir į vaiko išdaigas. Be to, toks bendravimas padeda formuoti glaudesnį ryšį su vaikais“, – teigia L. Bakšytė.

Knygoje galima rasti lauko veiklų idėjų, kaip gamtoje ne tik žaisti, bet ir išnaudoti jos galimybes mokymuisi, pavyzdžiui, rasti abėcėlę medžių šakose ar net matematiką smėlio dėžėje. Joje taip pat gausu įvairiausių, vaikams patrauklių užduočių bei gamtos eksperimentų, kuriuos paprasta pritaikyti ir miesto aplinkoje. Kiekviena knygos užduotis pažymėta ženklais, rodančiais, kokius vaiko gebėjimus ir įgūdžius ji labiausiai ugdo – komunikavimo, bendravimo ar kalbėjimo. Knygelės idėjas kasdienėje veikloje gali puikiai pritaikyti tėveliai, ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogai ir net pradinių klasių mokytojai.

Autorė pasakoja, kad augindama šešerių metų sūnų pastebėjo, jog lauko erdvėje vaikai jaučiasi daug laisviau nei uždaroje aplinkoje: „Gimus sūnui viskas vertėsi aukštyn kojomis, teko keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą. Anksčiau rengiau įvairius projektus, tekdavo ir savaitgaliais likti darbe, taigi dėl skubos ir nuolatinio buvimo biuro patalpose net nepatirdavau metų kaitos. Tačiau kai gimė Benas, teko mokytis gyventi tartum iš naujo. Jis ramiausiai jausdavosi, kada su juo nešynėje eidavau pasivaikščioti į lauką. Todėl ilgainiui vis labiau domėjausi lauko veiklomis.“

Paskatinta sodininkavimo, netrukus ji ėmė vadovauti „Žalios pėdos“ projektui, kviečiančiam ugdyti kūrybingą ir atsakingą jaunąją kartą. Per šį laiką sukaupta patirtis subrandino idėją parašyti knygą, raginančią rūpintis mus supančia aplinka. O įkvėpimo rašyti suteikė autorės sūnus: „Knygą kūriau savo sūnui, nes būtent iš mūsų bendrų žaidimų ir jo fantazijos ji ir gimė. Jis yra aistringiausias skaitytojas, atsiverčiantis ją kiekvieną vakarą.“

Pirmąją savo knygą pristatanti L. Bakšytė atskleidė, jog sunkiausia buvo išgryninti, kokį būdą pasitelkti, kad į veiklą gamtoje būtų galima įtraukti ir suaugusįjį, ir mažylį. „Nusprendėme pateikti vieną dalį, kuri būtų įdomi vaikui, o kitoje pasidalyti konkrečiais veiklų pasiūlymais, naudingais suaugusiesiems“, – apie rastus sprendimus kalbėjo pašnekovė.

„Gamta – tai erdvė nesibaigiantiems atradimams. Ji suteikia daug vietos vaiko fantazijai ir kūrybiškumui, padeda atsiskleisti jo savarankiškumui. Be to, lauko erdvė neįpareigoja. Norint įgyvendinti ugdomąsias veiklas, nereikia kruopščiai planuoti ar pirkti daugybės priemonių. Kieme ar sode vaikai gali atsiverti ir nevaržomi rinktis jiems patinkančias veiklas ir lengvai jas keisti nuo kūrybiškų smėlio žaidynių iki judraus šėliojimo gaudynių. Gamta yra dinamiška ir turi terapinį poveikį, leidžia lengvai eksperimentuoti ir greičiau lavinti pojūčius“, – pasakoja L. Bakšytė.

Paklausta, kokių komentarų norėtų sulaukti iš perskaičiusių knygą vaikų ir suaugusiųjų, autorė nusijuokia: „Įdomiausia būtų sužinoti, ar mažiesiems knygos gerbėjams visgi pavyko rasti panagiukus.“

L. Bakšytė – metinio leidinio apie ekologinę kultūrą „Ozonas“ vyr. redaktorė, „Žalios pėdos“ projekto vadovė. Šios iniciatyvos tikslas – sodininkavimo pagalba ugdyti kūrybingą bei atsakingą jaunąją kartą, kuri gebėtų rūpintis supančia aplinka. Ji skirta Lietuvos ugdymo įstaigoms: darželiams, mokykloms, vaikų globos namams bei dienos centrams. Šį rudenį pristatoma knyga „Kur nuklydo panagiukai?“ papildė leidyklos „Šviesa“ smagiosios edukacijos knygų asortimentą, padedantį tėvams ir mokytojams sudominti vaikus, skatinti juos tyrinėti ir mokytis su gera nuotaika.
 

Komentarai

Vaikas ir aplinka

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Kalbant apie vaikus Japonijoje nevartojami žodžiai "blogas" ir "negeras".

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai