Gydytojo ir vaistininko patarimai: kaip apsisaugoti nuo peršalimo vasarą

Shutterstock nuotr.

Gerklės perštėjimas, kosulys, sloga, karšiavimas – tokie negalavimai persekioja žmones, kurių organizmas nespėja prisitaikyti dėl staiga atšilusio ar atšalusio oro. Ūmios kvėpavimo takų infekcijos – dažnas reiškinys ir vasarą, paguldantis į ligos patalą. Todėl vasarą viena dažniausių priežasčių, kodėl prasta savijauta gali apkartinti atostogas – peršalimas.

Daugelis Lietuvos gyventojų pripratę prie keturių metų laikų, kurie ateina tam tikru kalendoriniu metu. Orų išdaigos, kurioms tiek daug dėmesio pastaruoju metu skiria klimatologai, tampa galvos skausmu ir gydytojams, prie kurių kabinetų nusidriekia pacientų eilės.

Nualinama imuninė sistema

Nors atrodo, kad karštas oras ir peršalimas yra nesuderinami dalykai, tačiau tikimybė per karščius pasigauti peršalimą yra ne mažesnė nei žiemą.

Gydytoja Regina Žukauskienė pasakojo, kad šiemet prasidėję neįprasti karščiai smogė dviguba jėga – neįprastu metų laiku ir neįprasta temperatūra. Stresas dėl per anksti atėjusios vasaros silpnina imunitetą, o į stresą skirtingai reaguoja vaikai, darbingo amžiaus asmenys ir senjorai. Vieni jaučia nuovargį, silpnumą, prakaitavimą, kiti skundžiasi dirglumu, sutrikusiu miego režimu ar šokinėjančiu kraujospūdžiu.

Silpniausia yra mažamečių ir garbingo amžiaus žmonių imuninė sistema, nes vienų dar nesusiformavusi, o kitų – dėl lėtinių ligų yra lengvai pažeidžiama.

Dėl karščių gali paūmėti įvairios lėtinės ligos, sutrikti širdies ritmas, atsirasti dusulys, tinti kojos. Vaikai ir lėtinėmis ligomis sergantys senjorai yra ypač jautrūs karščiams ir dideliems oro temperatūros svyravimams.

Neskubėkime lepintis maudynėmis

Įšilę žmonės gaivinasi gėrimais, kurie atvėsinti ledukais, valgo ledus, lenda po šaltu dušu ar maudosi dar neįšilusiuose vandens telkiniuose. Tačiau tokios maudynės, ypač jei ilgai neišdžiūna maudymosi kostiumėlis, sėdima ant drėgnos žemės ar šaltų akmenų, gali prišaukti ir šlapimo takų infekciją, kai užklumpa įkyrus noras šlapintis. Vyrams tai gresia prostatos uždegimu prostatitu, o moterims – šlapimtakių infekcija.

„Jei smarkiai įkaitę žmonės lenda į šaltą jūrą, pagalvokime, koks tai stresas organizmui, koks išbandymas imuninei sistemai. Kai organizmas neatlaiko tokio krūvio, prasideda sloga, ima skaudėti gerklę, vargina kosulys, angina, bronchitas, užkimsta balsas“, – įspėjo gydytoja R.Žukauskienė.

Šie negalavimai būdingi ūmiai kvėpavimo takų infekcijai. Kai kuriuos neatsargius maudynių mėgėjus užklumpa dar bjauresni negalavimai, iš tikrųjų baisus yra ne peršalimas, o jo komplikacijos, kurios baigiasi sinusitu, ausies uždegimu ar plaučių uždegimu.

Skysčių poreikis

Peršalimo priežastis – virusai, kurie būna nusitaikę į kvėpavimo takų gleivinę. Jei žmogus nejaučia troškulio, jis užmiršta, kad reikia gerti vandens. Tačiau perdžiūvusi gleivinė reiškia tai, kad įvairiems infekcijos sukėlėjams yra atviri vartai.

Kadangi vasarą žmonės kur kas daugiau prakaituoja, reikėtų per parą išgerti apie du litrus skysčių. Taip pat rečiau mėgautis kava, kuri skatina šlapimo išsiskyrimą. Įpratusiems dieną pradėti kavos puodeliu, reikėtų prisiminti, kad būtina papildyti organizmo atsargas vandeniu.

Atsargiai elgtis su kondicionieriumi

Vasaros audroms būdingi staigūs temperatūros pokyčiai sutrikdo ir organizmo termoreguliavimą. Jei vieną dieną oras įkaista iki 30 laipsnių karščio, o kitą – termometras rodo vos 14-15 laipsnių Celsijaus, yra sunku net drabužius tinkamus išsirinkti, bet ir tinkamai nusireguliuoti patalpos temperatūrą.

Per karščius žmonės stengiasi būti kondicionuojamose patalpose, ginasi nuo tvankumos automobiliuose įjungdami kondicionierius, atidaro langus ir nevengia skersvėjo.

Prekybos centruose temperatūra tokia vėsi, kad karštą dieną nepasiėmus megztuko, gresia žaibiškas peršalimas. Automobilyje reikėtų saikingai mėgautis oro kondicionieriaus teikiama vėsa. Nepatartina įjungti šio įrenginio visu pajėgumu, vos tik užvedus automobilį, ypač ilgą laiką stovėjusį saulėje. Oro ir automobilio salono temperatūrų skirtumas turėtų būti nedidelis.

Palankiausia temperatūra žmogaus organizmui apie – 22, 23 laipsnius šilumos. Nėra gerai, jei lauke spigina 30 laipsnių karštis, o automobilyje nustatoma 18 laipsnių vėsa. Temperatūrų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 4–6 laipsniai. Priešingu atveju kyla pavojus persišaldyti.

Vairuotojui įjungus automobilio kondicionierių, gydytoja R.Žukauskienė patarė nenukreipti šaltos srovės į veidą, kad ir kaip malonu tai būtų. Ne tik šaltas oras pūs į veidą, bet ir dulkės pateks tiesiai ant nosies ir akių gleivinių. Oro kondicionavimo sistemoje gali kauptis dulkės, bakterijos, žiedadulkės ir kitos smulkios dalelės, prasiskverbiančios pro salono filtrą.

Grūdinimasis – tai organizmo treniruotė

Dar vienas gydytojos R.Žukauskienės patarimas – iš anksto ruoštis atostogoms ir grūdintis kiekvieną dieną, pavyzdžiui, po truputį mažinti šalto vandens temperatūrą duše, o atvykus į pajūrį pirmomis dienomis sveikiau pabraidžioti, įpratinti kojas prie šalto vandens, galima vietoj maudynių tik apsišlakstyti, o ne sukandus dantis nerti į dar neįšilusį vandenį.

Tai padeda prisitaikyti kraujotakai, išvengti spazmų, o kartais – ir mėšlungio, kuris gali ištikti, kai įšilęs žmogus neria į vandens telkinį, nes dažniausiai koją ar kaklą sutraukia dėl reflekso šąlant įtraukti galvą į pečius.

Mėšlungį gali iššaukti per ilgas buvimas saulėje. Mėšlungis taip pat gali sutraukti, kai kraujyje trūksta vertingų mikroelementų kalcio ir kalio, taip pat vitamino D, todėl reikėtų neužmiršti gerti mineralinio vandens.

„Apie grūdinimosi naudą žino daugelis žmonių, tačiau neturi valios ir noro paruošti savo kūną vasaros išbandymams“, – pasakojo gydytoja R.Žukauskienė.

Šis būdas stiprinti sveikatą nieko nekainuoja, nes viskas priklauso nuo žmogaus apsisprendimo gyventi sveikai ir nesirgti.

Gelbsti natūralios priemonės

Vaistininkai – vieni pirmųjų, į kuriuos žmonės kreipiasi pagalbos, pablogėjus savijautai. Per daugiau nei 45 metus praktikos metų vaistininkė Vida Jokimienė neprisiminė tokios vasaros pradžios, kad būtų tiek daug sunegalavusių žmonių, kurių organizmas sustreikavo nespėdamas prisitaikyti prie staigių klimato permainų.

„Žmogaus organizmas įvairiai reaguoja į netikėtas permainas. Stresas – viena priežasčių, kodėl silpsta imunitetas ir jaučiamės liguistai“, – pasakojo V.Jokimienė.

Atsižvelgę į amžių ir sveikatos būklę, daugelis žmonių gali padėti sau. Praktika rodo, kad užsukę į vaistinę žmonės pirmiausia teiraujasi natūralių priemonių, o ne sintetinių vaistų nuo peršalimo. Viena vertus – medicininiai preparatai vis brangsta, kita vertus – žmonės vis labiau pasikliauja natūraliomis priemonėmis, kurias dovanoja gamta.

V.Jokimienė pasakojo, kad lankytojai neretai pasirenka tai, kas stiprina imunitetą. Tai parodė ir apklausa, kurios metu ne vienas vaistinės lankytojas buvo kalbinamas, kuo stiprina savo imunitetą. Susumavus paaiškėjo, kad tai medus ir jo produktai.

Liaudies medicinos receptas niekada nesensta

Jei peršti gerklę, galima išbandyti propolį (bičių pikį). Tai – sakinga, maloniai stipraus  kvapo ir kartoko, aštraus skonio biologiškai aktyvus produktas, iš kurio gaminami įvairūs produktai.

Esu surinkusi įvairių liaudies medicinos receptų apie propolį. Manau, propoliui reiktų skirti ypatingą dėmesį– tiek gerai besijaučiantiems, tiek įvairių lėtinių ligų kamuojamiems žmonėms“, – dalijosi savo patirtimi V.Jokimienė.

Propolis ypač gelbsti esant pirmiesiems peršalimo požymiams- gerklės perštėjimui, slogai. „Peršalus, kada skauda gerklę, vaistinės lankytojai neretai teiraujasi gintarinės spalvos čiulpiamų tablečių, kurių sudėtyje yra propolio, vitamino C, imbiero“, - sako vaistininkė. Vitaminas C yra svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, o nuo seno Rytų medicinoje naudojamas imbieras pasižymi priešuždegiminėmis, priešvirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Jis palaiko normalią gerklės bei bronchų funkciją ir kvėpavimo takų imuninę sistemą.

„Esu pastebėjusi, kad žmonės žino apie bičių produktus daugiau nei parašyta mūsų enciklopedijose, ir ypatingai garbūs senoliai.“ Propolis praturtintas aviečių ekstraktu, iš pipirmėčių išgaunamu mentolio eteriniu aliejumi ar erškėtrožėmis padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, pasižymi maloniu poveikiu burnos, gerklės ir ryklės gleivinei bei balso stygoms, padeda palaikyti normalią kvėpavimo takų veiklą.

Šaltinis: Partnerių turinys

Komentarai

Vaikų sveikata

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Parduok, mainyk, dovanok su Spintoje.pasmama.lt

Ar žinote, kad...

Japonijoje, dviračių statymo vietose, būna pastatyti du ženklai. Viename iš jų nupiešti tvarkingai surikiuoti dviračiai ir užrašyta "Taip dviračius stato geri vaikai", o kitame ženkle galima išvysti padrikai sustatytus dviračius ir užrašą "Taip geri vaikai dviračių nestato".

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Reklama

Reklama

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama