Indaplovės evoliucija

@ Shutterstock

Indaplovės istorija prasideda Jungtinėse Amerikos Valstijose, devynioliktojo amžiaus viduryje, kai ją kaip savo išradimą pirmą kartą visuomenei pristatė Joel Houghton. Tai buvo mechaninis įrenginys ir nuo eilinio medinio kubilo, kuriame tuo metu Amerikoje namų šeimininkės plaudavo indus, skyrėsi tik tuo, kad į jį sudėtus indus buvo galima sukti specialiai tam įtaisyta rankena tuo metu, kai ant šių bėgdavo vanduo. Bet galbūt dėl to, kad Joel buvo vyras, arba greičiau dėl jo vyriško požiūrio į indų plovimą jo sukurta indaplovė buvo nepatikima ir nepraktiška, todėl platesnio pripažinimo nesusilaukė.

Vėliau, po penkiolikos metų, 1865-aisiais jo išradimą pabandė patobulinti kitas amerikietis L. A. Alexander, bet ir jo sukurta mašina nebuvo pradėta plačiai naudoti. Taip galėjo nutikti dėl to, kad po metų Čikagoje vykusioje pasaulinėje mugėje stulbinamos sėkmės susilaukusį naują indaplovės prototipą istorijoje buvo lemta sukurti moteriai. Daugelis galėtų pagalvoti, kad indaplovę sukūrusi moteris tikriausiai turėjo būti namų šeimininkė, kuri savo kūriniu siekė išsigelbėti nuo kasdienio sunkaus ir monotoniško indų plovimo darbo, bet, deja, viskas buvo ne taip.

Indaplovę sukūrusi Josephine Cochrane buvo turtinga aukštuomenės dama, kuri turėjo brangų kinišką porcelianą. Šis porcelianas jos šeimai priklausė dar nuo 1600-ųjų metų. Ji buvo labai nepatenkinta savo tarnų nerūpestingu darbu plaunat indus, nes šiems juos plaunant dažnai kas nors suduždavo, tarp jų ir porcelianiniai indai. Taigi, Josephine, žinodama, kad pirmtakų sukurtos indaplovės yra nepraktiškos, pasiryžo sukurti geresnę indų plovimo mašiną, kuriai galėtų pavesti plauti savo brangųjį porcelianą. Ji kruopščiai išmatavo indus ir kiekvienam jų sukūrė atskirus skyrius, kurie variklio pagalba sukosi virš karšto vandens katilo. Iš šio katilo per purkštukus ant indų buvo gausiai purškiamas karštas muiluotas vanduo, kad šie taptų švarūs ir žvilgėtų. Šis išradimas buvo sėkmingas ir ji 1866-ais metais indaplovę užpatentavo. Tik po kelių metų šią indaplovę ji visam pasauliui pristatė Čikagoje vykusioje mugėje. Indaplovė tapo pripažinta. Vėliau Josephine įkūrė įmonę, kuri gamino bei pardavinėjo šias indaploves ir ją lydėjo sėkmė. Laikui bėgant įmonė augo, o jos parduodamos „Lavaplatos“ vardu žinomos indaplovės buvo neatsiejama viešbučių ir restoranų inventoriaus dalis.

Dar XX-ojo amžiaus pradžioje šiomis indaplovėmis dažniausiai naudojosi su maisto gamyba susijusios įmonės. Kadangi šiai indaplovei reikėjo didelio karšto vandens katilo, paprastuose namuose jos būdavo naudojamos retai. Viskas pasikeitė XX-ojo amžiaus viduryje, kai technologinė pažanga koja kojon žengė su pabudusia moters, kuri nebenorėjo būti tik namų šeimininke, sąmone. Rinka padiktavo poreikį ir viena kita kompanija, pasinaudojusi Josephine prototipu, sukūrė indaploves visiškai pritaikytas eilinei namų virtuvei.

Šiuo metu indų plovimo mašina yra vienas iš trijų dažniausiai naudojamų virtuvės įrenginių. Ir jei iš pradžių jų gamintojai į vartotojų sąmonę apeliuodavo jų teikiamo patogumo atžvilgiu, tai šiandien indaplovė yra siejama su pinigų ir laiko taupymo priemone dėl to, kad plaunat indus su ja vandens ir laiko yra sunaudojama mažiau, nei plaunant kriauklėje. Pasak šiuolaikinių indaplovių gamintojo „BOSCH Home“, šiuo metu gaminamos indaplovės lyginant su Josephine prototipu skiriasi kaip diena ir naktis. Šiandien tai išmanūs įrenginiai, kurie veikia nesukeldami jokio garso, yra itin gražūs, kompaktiški ir atlieka daugybę funkcijų, kurių dėka visų tipų indai yra išplaunami nepriekaištingai švariai ir galutiniam naudojimui pateikiami nusausinti bei higieniški.

Komentarai

Buitis

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Europoje tėvais tampama vidutiniškai 29 metų, tuo tarpu Indijoje - sulaukus 19.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai