Ką daryti, jeigu iš jūsų vaiko tyčiojamasi?

Dažnai nutinka taip, kad pakeitus aplinką vaikas tampa atstumtuoju: vaikų stovykloje, į kurią jis važiuoja pirmą kartą, kaime, kur neturi artimų draugų, arba mokykloje... Jeigu tai, kas vyksta, pradeda priminti pjudymą, suaugusieji (mokytojai, tėvai ir kt.) neturėtų to ignoruoti ir likti nuošalyje. Jeigu gi vaikas nepopuliarus ir iš jo tyčiojamasi, galima pamėginti sustiprinti jo pasitikėjimą savimi, pakelti jo savivertę ir išmokyti tinkamai atsakyti skriaudikams. Ir nebūtinai kumščiais.

Su patyčių problema susidurti galima bet kur: kieme, darželyje, mokykloje... Dėl kažkokių objektyvių ar subjektyvių priežasčių vaikas nepriimamas, atstumiamas. To pasekmės – smukęs pažangumas, blogas elgesys, depresija ir stiprėjantis nevisavertiškumo kompleksas.

Paprastai atstumiami per daug agresyvūs, arba atvirkščiai – per daug kuklūs, nedrąsūs ir jautrūs vaikai. Tai gali būti hiperaktyvūs berniukai ir motinų nemylimos mergaitės. Berniukai, kuriuos motinos per daug saugo ir varžo, dažniausiai negali pasigirti judrumu, nepriklausomybe, gebėjimu adekvačiai priimti patyčias – kitaip tariant, neturi tų savybių, už kurias gerbtų bendraamžiai. Na, o mergaitės, kurias atstumia šeima, neturi išugdytų socialinių įgūdžių (užuojautos, bendradarbiavimo ir pan.).

Pirmiausia, ką gali padaryti tėvai (o ypač – mama), kad padėtų savo vaikams – pakeisti savo pačių santykį su vaiku, stiprinti vaiko pasitikėjimo savimi jausmą ir ugdyti būtinus bendravimo įgūdžius.

 

  • Parodykite, kad nesate abejingi vaiko problemoms, kad nuoširdžiai užjaučiate. Galite pasakyti: „Įsivaizduoju, kaip tau nemalonu“, arba „Natūralu, kad tai tave erzina“. Būtų neblogai, jei prisimintumėte arba netgi sugalvotumėte panašią istoriją iš savo vaikystės: „Manęs mokykloje taip pat nemėgo“.
  • Būtinai paklauskite atžalos, kas būtent ją įžeidinėja ir žemina, ar tai vienas, ar keli žmonės, kaip seniai tai prasidėjo, ir kaip ji elgiasi tokiose situacijose. Atsakymai į šiuos klausimus padės jums pakoreguoti sūnaus ar dukters elgesį ir nuspręsti, ar reikalinga pagalba iš šalies (mokytojo, psichologo ir kt.).
  • Vertėtų apsvarstyti galimybę pasikalbėti ir su skriaudiko ar skriaudikų tėvais. Jeigu kalba apie skriaudžiamą pradinių klasių mokinį, galima paprašyti mokytojų, kad jie kartais jį pagirtų: kiti mokiniai atkreips į tai dėmesį ir, labai gali būti, pakeis savo nuomonę apie jūsų vaiką. Juk tokio amžiaus vaikams mokytojų autoritetas yra labai svarbus.
  • Vaikas gali būti agresyvus arba labai kuklus, tačiau vargu ar kas nors prie jo kabinėsis, jeigu jis kuo nors sudomins už mokyklos ribų. Todėl dar vienas problemos sprendimo būdas galėtų būti koks nors būrelis ir pan. Paprastai tai padeda pagerinti santykius su bendraklasiais ir vaikas jų akyse ima atrodyti vertas pagarbos. Taip pat reikia pastebėti, kad nauja veikla padėtų praplėsti draugų ratą – atsiras naujų, kurie domisi tuo pačiu, kaip ir jūsų vaikas, ir bendravimas su jais neutralizuos ar bent jau ženkliai susilpnins kieme ar mokykloje patiriamų patyčių pasekmes.
  • Atminkite, kad išmokę atžalą 2-3 efektyvių frazių, kurias ji galės panaudoti nepatogioje padėtyje, jūs pagerinsite jos bendravimo įgūdžius ir sugebėjimą atremti skriaudiko antpuolius. Išsiaiškinę, kokios traumuojančios situacijos kartojasi, sugalvokite 2-3 stebuklingas frazes, kuriomis vaikas galės apsiginti. Atrepetuokite viską vienas prieš kitą taip, kad panašioje situacijoje vaikas žinotų, ką sakyti, ir kad darytų tai užtikrintai, net jeigu viduje kunkuliuoja jaudulys ir kitos emocijos.
  • „Eime, papasakosi apie tai mano draugams, jie labai prašė“. Draugai – tai vyresnių klasių moksleiviai, kurių jūs paprašėte prižiūrėti ir ginti savo sūnelį ar dukrytę. Rinkitės komunikabilius ir gerai besimokančius, populiarius tarp bendraamžių vaikus. Jeigu jums pavyks – tuo pačiu išspręsite ir atžalos pažangumo problemas (žinoma, jeigu jų iš viso yra): vaikas mėgdžios savo autoritetą, ir jau po poros mėnesių smarkiai pasikeis.
  • Kartais vaikas atstumiamas dėl to, kad neturi pačių elementariausių bendravimo įgūdžių. Išanalizavę, kaip vaikas bendrauja su bendraamžiais, jūs taip pat galėsite pasinaudoti anksčiau jau minėtu 2-3 frazių metodu ir išmokyti sūnelį arba dukrytę susipažinti, palaikyti pokalbį ir apskritai elgtis taip, kad kiti norėtų bendrauti su jūsų vaiku.

2 psl. »

Komentarai (2)

nesvarbu 2017-12-05 00:18
Net pati kentėjau patyčias mokykloje visados mane kaltindavo kad aš kalta lieku sakydavau tėvams o tai nepadejo sakydavau mokytojams aukletojams irgi nieko tik jie visi ant manes stumia
Egle 2016-07-30 01:46
Nesuprantu kas per patarimas "vertėtų apsvarstyti galimybę pasikalbėti su tėvais "
Manau tai pirmiausia turi būti padaryta paskui mokytojai galu gale direktorius visi turi būti informuoti apie patyčias kurios gali privesti jūsų vaiką prie savižudybės.

Vaikas ir aplinka

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Parduok, mainyk, dovanok su Spintoje.pasmama.lt

Ar žinote, kad...

Korėjoje į vaiko amžių įskaičiuojami tie 9 mėnesiai, kuriuos jis praleido motinos įsčiose, todėl korėjiečiams visada metais daugiau, nei jų bendraamžiams iš kitų šalių.

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Reklama

Reklama

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama