Geri abiejų močiučių santykiai neretai gerokai pašlyja, kai tik šeimoje atsiranda anūkų. Dar nėštumo metu pasipila kandžios replikos apie tai, į ką atsigims vaikas, prasideda ginčai, kokį jam vardą reikės duoti ir kaip auklėti. Neleiskite, kad šie nesutarimai peraugtų į tikrą karą!
 
Jeigu močiutės jau pradėjo konfliktuoti – nieko gero nelaukite. Tiek viena, tiek kita norės pirmumo teisės ir tikės, kad žinos geriausią auklėjimo metodą. O nukentės labiausiai vaikas, atsidūręs šiame mūšio lauke.
 
Labiausiai paplitusios jaunų tėvų klaidos
 
Tikėtis, kad garbaus amžiaus moterys turės pakankamai gyvenimiškos patirties ir išminties, kad rastų tarpusavyje bendrą kalbą. Jeigu taip būtų visada, tokiems konfliktams ir pagrindo nebūtų. Dažniausiai dvi besipykstančias močiutes gali sutaikyti tik kas nors iš šalies (paprastai – jūs arba jūsų vyras).
 
Tikėtis, kad šeimyninės šventės ir dažni pasisėdėjimai kartu suartins dvi kariaujančias puses. Na, taip, jos abi greičiausiai pamyluos anūką ir pagirs, kaip tas paaugo ir koks protingas tapo, ir gal trumpam užkas karo kirvį, bet... Reguliarus bendravimas nutrins ribas ir sumažins distancijas ten, kur nereikia. Labai gali būti, kad tada močiutės sau leis daug daugiau, negu tuo atveju, jeigu atvažiuotų rečiau.
 
Skųsti močiutes (vienai kitą). Susimąstykite: iš kur jūsų arba vyro mama gauna „pikantiškos“ informacijos viena apie kitą? Pavyzdžiui, apie tai, kad viena duoda vaikui braškių, kurioms tas alergiškas, o kita nuolat prirengia taip, kad tas ir pajudėti negali, arba atvirkščiai – rengia per mažai, ir anūkas nuolat dėl to suserga? Tai jos greičiausiai sužino iš jūsų arba iš jūsų vyro, todėl reikėtų atidžiau rinktis žodžius ir nepilstyti žibalo į ugnį. Visas savo pretenzijas „prasikaltusiai“ močiutei sakykite į akis, be pašalinių, ir kuo ramiau.