Kaip išmokti meluoti ir atpažinti melą?

Visas mūsų gyvenimas yra persmelktas melo: meluojame kitiems ir nieko nuostabaus, kad patys esame apgaudinėjami. Ne visuomet iš piktos valios, bet vis dėl to... Taigi šį kartą norėtume pakalbėti apie požymius, išduodančius melą.

Paul Ekman – vienas iš žymiausių melo psichologijos ekspertų, šia tema parašęs ne vieną knygą. Šį reiškinį jis pradėjo studijuoti dar 1963 metais. Jis išskyrė dvi melo formas: apgaulingą pasisakymą ir nutylėjimą. Nutylėjimo atveju žmogus nuslepia tiesą, tačiau tuo pačiu ir nepameluoja. Apgaulingo pasisakymo metu žmogus įdeda papildomų pastangų, kad ne tik nuslėptų tiesą, bet ir ją pateiktų iškreiptą.

Toli gražu ne visi nutylėjimą laiko melu, nes iš esmės tu nieko blogo nedarai, tiesiog nutyli tai, ko nenori pasakyti. O juk ir išaiškinti tokį melą yra sunkiau.

Kodėl nepavyksta pameluoti?

Pirmoji nesėkmingo melo priežastis – tai netinkama veiksmų eiga. Juk melagis ne visuomet žino, ką ir kada teks pameluoti. Net ir tuo atveju, jeigu jis viską gerai apgalvojo, tiesiog neįmanoma iš anksto apsvarstyti visų įmanomų klausimų ir atsakymų į juos. Naujas, netikėtas klausimas verčia apgalvoti kiekvieną ištariamą žodį, o tam prireikia šiek tiek laiko, taigi prieš meluojant žmogus padaro pauzę. Kuomet melagis intensyviai galvoja, jo veido išraiška bei balso tembras taip pat pasikeičia. Gerai įgudę melagiai sugeba save kontroliuoti, tačiau to praktiškai neįmanoma padaryti idealiai, todėl akylas stebėtojas pamatys pokyčius.

Antroji priežastis – paprasčiausia baimė, kad melas bus atskleistas. Dažnai pasitaiko taip, kad melagis, ištaręs tam tikrus žodžius, supranta, jog jo istorijoje ne visos detalės sutampa. Jis iš karto įsitempia ir laukia pašnekovo reakcijos, stebėdamas, ar jis taip pat pastebės nesutapimus. Aplinkiniai dažniausiai nėra tokie pastabūs, nes tam tikrą melagio skleidžiamą informaciją girdi pirmą kartą ir savaime suprantama, dalį jos pamiršta. Todėl susekti visus galus ir patikrinti detalių sutapimą nėra paprasta. Tuo tarpu meluojantis žmogus išgalvotą istoriją su visomis detalėmis sau mintyse pakartoja daugybę kartų, todėl kiekviena jo paties padaryta klaidelė jam atrodo aiškiai pastebima. Taip jau yra, kad melagius dažniausiai išduoda ne patys žodžiai, neatitinkantys visos istorijos, o jų reakcija į savo paties žodžius.

2 psl. »

Komentarai

Psichologija

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Parduok, mainyk, dovanok su Spintoje.pasmama.lt

Ar žinote, kad...

Naujagimis vaikas gali matyti žalią ir raudoną spalvas, tačiau nemato mėlynos.

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Reklama

Reklama

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama