Kaip išmokti susitarti su vaiku?

Visi tėveliai žino, kas yra mažųjų kaprizai ir nesibaigiantys ginčai. Tik štai ne visada pagalvoja, kad galbūt kalti visai ne vaikai, o jie patys? Taip... nusileisti niekada nebūna malonu, bet kartais labai naudinga ir svarbiausia - teisinga. Gebėjimas susitarti ir rasti kompromisą – itin vertingas įgūdis, tausojantis tavo pačios nervus ir tuo pačiu mokantis vaiką gerbti kitų žmonių nuomonę ir gebėti pastovėti už savąją.

Pirmiausia turėtum atsisakyti nurodinėjimų sistemos. Prisimink, kad abi derybose dalyvaujančios pusės yra lygiavertės. Šiuo atveju tai, kad tu esi vyresnė – nesuteikia tau teisės nurodinėti. Beje, sakydami “nurodinėti” mes turime omenyje ne tik pačius žodžius, bet ir balso toną, kuriuo tie žodžiai pasakomi bei visą tavo kūno kalbą. Juk tu ir pati puikiai žinai, kad kartais, norint paveikti vaiką, visai nebūtina rėkti. Pakanka griežčiau pažiūrėti ir viskas tampa savaime aišku.

Susitarimas bus veiksmingas tik tuo atveju, jei vaikas būs tikras, kad tu į visa tai žiūri rimtai ir išpildysi viską, kas sutarta. Jei tu pažadėjai vaikui ką nors mainais už kažkokį jo darbą ar veiksmą – privalai pažadą išpildyti. Pamintą pasitikėjimą labai sunku atstatyti. Apgausi kartą, du... Ir vaikas niekada tavimi nebetikės.

Nenorėk, kad susitarimas visu šimtu procentų būtų naudingas tik tau. Vaikas turi jausti, kad tu taip pat nusileidi ir kažką aukoji. Be to, turi suteikti galimybę vaikui pasielgti taip, kaip jis mano esant reikalinga. Niekas nesako, kad reikia suteikti visišką laisvę, tačiau retkarčiais, kai vaiko norai nekelia pavojaus jam pačiam ar aplinkiniams, turėtum leisti jam pasielgti savaip. Juk klaidos suteikia galimybę mokytis ir tobulėti.

Nepamiršk, kad kuo vaikas jaunesnis, tuo sunkiau jam keisti savo elgesį. Jei reikalausi staigių kardinalių permainų – greičiausiai nieko nesigaus. Vaikui reikia laiko, kad jis galėtų persiorientuoti. Kitas dalykas – nuolatinis skubinimas. Neretai mes, mamos, bandome priversti vaikus gyventi pagal savo tempą. Sugalvojame, kad dabar metas keliauti į lauką ir puolame skubinti vaiką, kad jis apsirengtų būtent šią minutę, o kai taip neįvyksta – prasideda konfliktas. Pasistenk apie savo planus vaikui pranešti iš anksto. Vietoje “Gretai renkis, mes išeinam” pabandyk kitą variantą: “Pažiūrėk į laikrodį: kai rodyklytė atsiras čia, tau reikės eiti rengtis, nes keliausime į lauką. Jei nori, gali pažaisti, kol rodyklytė atsiras toje vietoje arba gali rengtis jau dabar”. Šiuo atveju tu pasiūlai vaikui du variantus, kurių pabaiga neišvengiamai vienoda: teks eiti rengtis. Tačiau vaikas turi galimybę rinktis ir tai jam – labai svarbu.

2 psl. »

Komentarai (3)

Regina 2012-04-26 17:08
Toma, tą ir norėta pasakyti, kad mamos būna tokios griežtos, kad pakanka vien žvilgsnio.
Toma 2012-04-26 16:21
"kartais, norint paveikti vaiką, visai nebūtina rėkti. Pakanka griežčiau pažiūrėti ir viskas tampa savaime aišku". Paveikti tai paveikti, bet jeigu vaikas bijo jau vien mamos žvilgsnio, galima įtarti, kad ji - despotė
Helen 2012-04-26 12:58
Derybos, derybos... O kam jos nepatinka...

Vaikai ir tėvai

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Japonijoje, dviračių statymo vietose, būna pastatyti du ženklai. Viename iš jų nupiešti tvarkingai surikiuoti dviračiai ir užrašyta "Taip dviračius stato geri vaikai", o kitame ženkle galima išvysti padrikai sustatytus dviračius ir užrašą "Taip geri vaikai dviračių nestato".

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai