Kaip išmokyti vaiką susikaupti?

@ Shutterstock

„Pampers“ pataria: padėkite vaikui išmokti susikaupti! Gebėjimas susikaupti yra svarbus įgūdis, būtinas mokantis, siekiant geresnių akademinių rezultatų, o taip pat reikalingas norint nurimti ir „nepamesti galvos“ net ir kritinėse situacijose.

Mokykite išskaidyti didelę užduotį į smulkesnes. Labai sudėtinga, ilga ir varginanti užduotis gąsdina vaiką, jis nežino nuo ko pradėti ir per greitai nuleidžia rankas. Pratinkite vaiką į užduotį žvelgti ne kaip į visumą, o kaip į nedidelių užduotėlių rinkinį.

Pavyzdžiui, jeigu vaikui reikia mintinai išmokti eilėraštį, pasiūlykite išmokti 2-3 eilutes, o po kelių valandų (ar kitą dieną) dar porą.

Nepamirškite pertraukėlių ir poilsio. Pradinukai turėtų sugebėti sukoncentruoti dėmesį maždaug 20 minučių, o tuomet jiems reikalingas poilsis. Įpratinkite vaiką perdėm neįnikti į jokią veiklą ir nepamiršti smegenims, o taip pat ir akims bei kūnui reikalingų pertraukėlių.

Trumpų pertraukų metu vaikas turėtų pakeisti veiklos pobūdį, pailsinti akis, pajudėti. Ilgesnių poilsio valandėlių metu ypač naudinga pasivaikščioti ar pažaisti lauke, o taip pat trumpai numigti (beje, 15-30 min. dienos miegas gerina ir suaugusiųjų gebėjimą susikaupti bei padidina darbingumą).

Skatinkite žaisti susikaupimo reikalaujančius žaidimus. Vaikai mokosi ir tobulėja žaisdami, o tėvų pareiga parinkti lavinančius bei naudingus žaidimus.

Paskatinkite vaikus žaisti susikaupimą, atmintį, dėmesingumą lavinančius žaidimus. Puikiai tinka kaladėlių ir puzlių dėliojimas, kryžiažodžių ir sudoku sprendimas, įvairūs stalo, kortų ir kortelių žaidimai.

Pratinkite skaityti knygas. Knygų skaitymas yra visokeriopai naudinga veikla, lavinanti vaiko vaizduotę, turtinanti žodyną, suteikianti žinių ir gerinanti gebėjimą susikaupti, nurimti, tyliai leisti laisvalaikį.

Leiskite vaikui pačiam išsirinkti jam įdomaus žanro, jo amžiui tinkančias knygas (ar vaikišką žurnalą, komiksų knygelę). Parodykite tinkamą pavyzdį ir drauge jaukiai įsitaisykite ant sofos bei skaitykite, o vėliau nepamirškite pasidalinti įspūdžiais, aptarti, ką perskaitėte.

Laikykitės dienos režimo. Susikaupti (ypač nelabai maloniai veiklai) tikrai sudėtinga, jeigu kamuoja nuovargis, alkis, prasta savijauta ar kitos fiziologinės problemos... Daugumos jų padeda išvengti dienos režimas ir sveika gyvensena!

Pratinkite vaiką laiku keltis ir gultis, skirti pakankamai laiko darbui, bet derinti jį su poilsio pertraukėlėmis ir smagia veikla. Nuo pat mažumės laikykitės sveikos mitybos taisyklių, nepamirškite fizinio aktyvumo bei pozityvių minčių.

Ribokite „ekrano laiką“ (angl. screen time). Vis daugiau kalbama apie įvairių ekranus turinčių prietaisų, t.y. televizorių, išmaniųjų telefonų, planšetinių ir kitų kompiuterių, žalą. Manoma, kad perdėm ilgas ir ankstyvas buvimas prie ekranų stabdo vaiko kalbos raidą, yra siejamas su bendravimo, miego ir dėmesio sutrikimais, vaikų nutukimu.

Dauguma raidos specialistų ir medikų įvairius išmaniuosius prietaisus rekomenduoja leisti naudoti ir televizorių žiūrėti tik nuo 2-3-ejų metų amžiaus ir riboti laiką prie ekrano iki 1-2 valandų per dieną (vaikui augant laikas gali po truputį ilgėti). Taip pat įsitikinkite, kad vaikas šį laiką praleidžia prasmingai - žiūri edukacinius filmukus ar laidas, žaidžia lavinančius žaidimus, internete bendrauja tik su patikimais, pažįstamais asmenimis.

Motyvuokite vaiką. Vaikui yra ypatingai svarbu, kad jo pastangos ir pasiekimai būtų pastebėti bei įvertinti. Motyvuokite vaiką ir pasidžiaukite jo sugebėjimu susikaupti, dėmesingai atlikti darbą, paskatinkite ir toliau elgtis taip šauniai!

Žinoma, tai nereiškia, kad už kiekvienos pareigos įvykdymą vikas turėtų būti apdovanojamas saldainiais ar naujais žaislais. Vaikams tikrai pakanka malonaus žodžio, nuoširdaus pagyrimo, poilsio valandėlės ir puodelio kakavos drauge su tėveliais.

Ieškokite negebėjimo susikaupti priežasčių. Kartais nesugebėjimas susikaupti yra susijęs su gerokai rimtesnėmis problemomis, nei tiesiog prastais įpročiais, prastai sudėliota dienotvarke ar tingėjimu.

Vaikus ypač vargina ir „išbalansuoja“ patiriamas stresas, patyčios, negatyvios emocijos. Neįveikiami, labai aiškiai išreikšti, varginantys dėmesio sutrikimai gali signalizuoti ir rimtą neurologinę ligą, kurią turėtų nustatyti bei padėti suvadyti psichologai ar psichiatrai.

Komentarai

Kūdikių ir vaikų raida

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Europoje tėvais tampama vidutiniškai 29 metų, tuo tarpu Indijoje - sulaukus 19.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai