Vaikai nesąmoningai ieško dėsningumų, ir labai džiaugiasi, kai juos randa. Tokių dėsningumų gali rasti netgi tie, kurie dar nemoka dauginti. Pavyzdžiui: skaičiai iš abiejų „įstrižainės“ pusių – vienodi, o juk žmogaus smegenys visur ieško simetrijos, ir jeigu ją randa – apima žodžiais neapsakomas pasitenkinimas.
 
Visa tai pastebi pats vaikas, ir, kitaip nei tai, ką išgirdo iš kitų, jis atsimena tai visam gyvenimui. Ar atsimenate, kaip ruošėtės egzaminams? Juk jūs pamiršote visas taisykles, išskyrus tas, kurias jums teko gerai „išnarstyti po kaulelį“, arba tas, kurios jums kažkuo patiko, buvo suprantamos, o ne šiaip iškaltos.
 
Vaikas pamato, kad jam nereikia mokytis visos lentelės – užtenka ir pusės. Jeigu žinoma, kaip reikia dauginti iš trijų, nebereikia mokytis, kiek bus „8x3“ – užtenka ir „3x8“. Kitaip tariant, dvigubai mažiau darbo.
 
Pastebėtina ir tai, kad smegenys „nevirškina“ sausos informacijos (kad ir tų pačių nesuprantamų pavyzdžių stulpelių). Jos mąsto, analizuoja, „treniruojasi“.
 
Dar vienas įdomus dalykas (be minėtosios simetrijos): jei nežiūrėdami besite į bet kurį šios lentelės skaičių, ir iki jo nubrėšite stačiakampį nuo pat lentelės pradžios, langelių jame skaičius bus toks, kokį skaičių išsirinkote.
 
Taip mokomasi ir geometrijos: stačiakampio plotas lygus ilgio ir pločio sandaugai.
 
Naudojantis tokia lentele net ir dalyba tampa daug paprastesnė!
 
Patarimas antrokėlių tėveliams: atspausdinkite atžalai štai tokią daugybos lentelę. Galima ją pakabinti kur nors, kur vaikas nuolat matys (ten, kur jis paprastai ruošia pamokas ar žaidžia kompiuteriu), užkišti už sąsiuvinio viršelio ir pan. Kad orientuotis būtų patogiau, išskirkite kita spalva įstrižainę.