Kaip įveikti vaiko baimes?

@ Shutterstock

„Pampers“ pataria: beveik visi vaikai vienu ar kitu gyvenimo etapu susiduria su baimėmis, tačiau į jas nereikėtų numoti ranka. Svarbu išsiaiškinti jų priežastis bei padėti vaikui jas įveikti!



Skirtingo amžiaus vaikams būdingos skirtingos baimės

Mokslininkai mano, kad kai kurios žmonių patiriamos baimės yra įgimtos ir „universalios“ visiems. Pavyzdžiui, kūdikiams būdinga krūptelėti ar net iš baimės pravirkti, išgirdus garsų, staigų trinktelėjimą. Visi maždaug 7-8 mėnesių vaikai pradeda šalintis svetimų, bijo išsiskyrimo su tėvais.

Vaikui augant jo baimes pradeda lemti aplinka. Pavyzdžiui, niekada šuns neturėjęs vaikas bijo šunų. Šią (ar bet kurią kitą) baimę taip pat gali „perduoti“ ją turintys tėveliai, nuolat kartojantys, kad šunų reikia saugotis, jie yra pikti, kanda ir pan. Vaikus gąsdina blogos patirtys, anksčiau patirtas išgąstis, pavyzdžiui, į vandenį įkritęs ir skendęs vaikas gali bijoti atvirų vandens telkinių, nenorėti mokytis plaukti.

Tobulėjant vaiko vaizduotei ir mąstymui, jo baimės ima rastis galvoje. Fantazijos ir realybės neskiriantys vaikai nuoširdžiai tiki, kad po lova tupi baubas, galintis nugraužti koją, o gamtos reiškinių dar nesuvokiančiam mažyliui žaibas tikrai nėra tik elektros iškrova danguje.

Paauglių baimės primena suaugusiųjų ir dažniausiai yra susijusios su jų vaidmeniu visuomenėje, žmonių tarpusavio ryšiais, santykiais.

Būdingos baimės pagal vaiko amžių:
Iki 6 mėnesių. Kūdikius dažniausiai gąsdina staigūs ir stiprūs garsai, judesiai, ryškios šviesos pliūpsniai.

Nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Ūgtelėję mažyliai pradeda bijoti svetimų žmonių, išsiskyrimo su tėveliais.

Ikimokyklinis amžius. Ikimokyklinukus tebegąsdina išsiskyrimas su tėvais, svetimi žmonės bei aplinkos veiksniai, gamtos reiškiniai, kurių jie nesupranta, negali prognozuoti. Pavyzdžiui, gyvūnai (ypač, jeigu vaikas auga be naminių augintinių), vabzdžiai, griaustinis ir žaibas, stūgaujantis vėjas, vaikui neįprastos, nekasdienės transporto priemonės (pavyzdžiui, liftas (jeigu jo nėra name), keltas, traukinys, lėktuvas ir kt.), tamsa, aukštis, buvimas nepažįstamose vietose ir pan.

Pradinukai. Ne tik fizinį, bet ir dvasinį pasaulį pradedantys suvokti, ypač lakią vaizduotę turintys, tačiau nesugebantys tikro nuo išgalvoto atskirti vaikai ima bijoti mistinių dalykų. Pradinukus gąsdina raganos, dvasios, vaiduokliai, pabaisos, mirtis ir pan.

Paaugliai. Savarankiškus ir nuo tėvelių tolstančius paauglius pradeda bauginti socialinė aplinka, nesugebėjimas įtvirtinti savo įvaizdžio ar savo identiteto neradimas. Juos neramina išvaizda, bendravimas su bendraamžiais, patyčios, nesėkmės mokykloje ar asmeniniame gyvenime.



Svarbu pažinti vaiko baimes

Baimė - natūrali žmogaus emocinė būsena, kuri dažniausiai yra naudinga. Pavyzdžiui, svetimų žmonių, nepažįstamos aplinkos ar jam nesuvokiamų reiškinių bijantis vaikas labiau save saugo, nepuola stačia galva, stengiasi įvertinti situaciją ir tik tuomet ryžtasi žengti žingsnį.

Dažniausiai vaikiškos baimės yra „pereinamos“, t. y. praeinančios su amžiumi, tobulėjant vaiko mąstymui, emociniam intelektui, įgyjant daugiau patirties. Labai svarbu, ne stengtis su jomis kovoti, o suprasti baimių priežastis bei pabandyti jas išanalizuoti drauge su vaikais.

Žinoma, jums nepavyks pasikalbėti su įgimtą staigių garsų baimę turinčiu kūdikiu, tačiau galite pasistengti išvengti šios baimės šaltinių. Jeigu nepavyks ir vaikas išsigąs, jūs jausitės ramiau žinodami baimės priežastį ir greitai nuraminsite vaikelį.

Vyresniems vaikams jau galite papasakoti apie baimę keliančius dalykus. Pavyzdžiui, jeigu vaikas bijo vorų, galite jam paaiškinti, kad Lietuvoje gyvenantys vorai nėra pavojingi, jie įdomūs padarėliai, kurių šilko gijos tvirtesnės už plieną.

Vaikai, išmokę laiku ir racionaliai vertinti savo baimes, išvengia sukaustančių ir gyvenimą gerokai apsunkinančių fobijų, nepagrįsto baikštumo, užsisklendimo savyje.
 

Mama ir vaikas

Nuotraukos šaltinis Shutterstock

 

Skatinkite vaiko pasitikėjimą savimi ir jumis

Vaikas gali bijoti įvairių dalykų, tačiau labai svarbu, kad jis nebijotų savo tėvelių. Su baimėmis (ar kitomis problemomis) susidūręs mažylis turėtų jausti stiprų ir patikimą užnugarį - juk visas negandas galima įveikti su šypsena, jeigu turi kam įsikibti į ranką!

Nesumenkinkite vaiko baimių. Kambario duris kasnakt klibinanti ragana jums gali kelti šypseną ar net susierzinimą, tačiau vaikui tai - milžiniška drama, užklumpanti vos išjungus šviesą. Nesijuokite, nepykite ir nesišaipykite iš vaiko. Tai jo baimės nesumažins. Anaiptol, vaikas bijos dar labiau, nes žinos, kad tėvai juo netiki, tad ir nesaugo.

Į vaiko baimes reaguokite ramiai. Vaikui pasipasakojus apie baimę ar ir vėl su ja susidūrus stenkitės reaguoti kuo ramiau. Paguoskite vaiką, pasikalbėkite su juo, pabandykite drauge surasti konstruktyvų sprendimą. Negatyvi reakcija vaiko baimę tik pagilins.

Paaiškinkite vaikui, kad bijoti normalu. Su baimėmis susidūręs vaikas dažnai jaučiasi labai vienišas, blogas, nevykęs. Pasikalbėkite su vaiku ir patikinkite jį, kad baimių turi visi, net ir suaugusieji. Paaiškinkite vaikui, kad savo baimių nereikia gėdytis ir apie jas būtina papasakoti tėveliams.

Neverskite vaiko akis į akį susidurti su baime. Suaugusiems kartais pavyksta įveikti baimes jas sąmoningai patiriant, pavyzdžiui, skrydį oro balionu išbandžiusieji atsikrato aukščio baimės. Tačiau vaikui toks tiesioginis susidūrimas su savo baime gali sukelti perdėm daug streso. Mažylis ne tik neįveiks baimės, bet ir bijos išbandyti naujus dalykus, jausis išduotas ir dar labiau užsisklęs savyje.

Vykite baimę kūrybiškai ir žingsnis po žingsnio. Vaikui prie savo baimės priartėti ir ją „prisijaukinti“ reikėtų po truputį, artėjant mažais žingsneliais ar einant aplinkiniais keliukais. Pavyzdžiui, jeigu vaikas bijo gydytojų, pradėkite jį iš anksto ruošti vizitui. Paaiškinkite, kad gydytojas yra geras, padėti norintis žmogus, drauge paskaitykite knygelę ar pažiūrėkite animacinį filmuką apie gydytojus, pasiūlykite vaikui nueiti į gydymo įstaigą ir prieš apsilankymą tiesiog apsižiūrėti, išsamiai papasakokite, kas jo lauks tikrojo vizito metu.

Skatinkite vaiką išbandyti naujus dalykus. Perdėm kontroliuojami vaikai įprastai turi daugiau baimių, nes neįgauna pakankamai patirties. Prižiūrėkite vaiką, tačiau tuo pačiu suteikite jam truputį erdvės. Pavyzdžiui, paskatinkite savarankiškai nueiti į kitą žaidimų aikštelės pusę ir pabendrauti su nepažįstamais vaikais, o jam grįžus drauge pasidžiaukite nauja pažintimi. Nepatirtoje situacijoje atsidūręs ir su ja „susidorojęs“ vaikas labiau pasitikės savimi, supras, kad kartais gąsdinantys dalykai suteikia daug laimės.

Pasidžiaukite vaiko pergalėmis. Skatinkite vaiką remtis jo sukaupta patirtimi, padedančia ramiau vertinti naujoves ir įveikti baimes. Pavyzdžiui, priminkite vaikui, kad seniau jis bijojo tamsos, tačiau šią baimę įveikė. Tikras šaunuolis, kuris turėtų labai didžiuotis savimi! Ar šis drąsus žmogus norėtų išmokti plaukti? Jeigu tamsa nebegąsdina, tai gal ir į ežerą galima įbristi?


Sugebėjimas kalbėti apie savo baimes, analizuoti, racionaliai vertinti, nebijoti paprašyti pagalbos ar patarimo ir po truputį jas įveikti - naudingas įgūdis, kuris pravers ne tik vaikystėje, bet ir suaugus.

Komentarai

Kūdikių ir vaikų raida

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Kalbant apie vaikus Japonijoje nevartojami žodžiai "blogas" ir "negeras".

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai