Kaip kalbėti su vaiku apie mirtį?

Ar slėpti nuo vaiko žinią apie artimojo mirtį, ar vis tik pasakyti jam tiesą? Kodėl vaikai dažnai nesupranta gyvenimo vertės? Kaip paaiškinti vaikui, kas tai yra mirtis? Į šiuos klausimus ir pabandysime atsakyti šiame straipsnyje.  

Mirties ir gimimo temos vaikams kelia didelį susidomėjimą. Mirties baimė atsiranda 4-5 metų amžiaus, kai  jis suvokia, kad mirtis egzistuoja. Jis pradeda bijoti, kad numirs tėvai ir numirs jis pats. Mirties baimė gali pasireikšti ne tiesiogiai, o paslėpta forma, pavyzdžiui, nepaleidžiant mamos ar sunkiai užmiegant. Mirties baimę sustiprinti gali naminio gyvūnėlio ar kieno nors iš artimųjų mirtis.  

Mirus kam nors iš artimųjų, labai svarbu neslėpti to nuo vaiko, nes tai tik dar labiau sustiprina vaikiškas baimes. Nereikia sakyti, kad žmogus dar ligoninėje ar kažkur toli išvažiavęs, nes tai yra neteisybė, iškreipianti tikrovę ir sukelianti aibę baimių. Baimės, kurias turi vaikas, kur kas blogiau nei tai, kas vyksta iš tikrųjų. Visada sunku pasakyti vaikui tiesą, nes atrodo, kad tai darydami, kažką sugriauname, tačiau tai, ką vaikas gali pats prisigalvoti – yra kur kas blogiau.

Vaiką galima nusivesti į bažnyčią, tačiau nepatartina jo vestis į kapines. Mirus artimajam, labai svarbu paaiškinti vaikui, ką gero jis galėtų padaryti tam žmogui: uždegti žvakutę, parašyti raštelį, palesinti paukščius, duoti išmaldos…

Kapinių lankymo klausimą kiekviena šeima svarsto individualiai. Daugeliui vaikų tai sukelia daug streso, nes paprastai vaikas būna girdėjęs įvairių gąsdinančių pasakų ar istorijų, susijusių su kapinėmis, todėl lankantis jose, vaizdai atgyja ir baugina.
 
Šiuo klausimu viskas labai priklauso nuo šeimos religingumo. Tikintiems žmonėms visiškai aišku, kur  iškeliaujama  po mirties. Tačiau galima svarstyti, kad iš tiesų netikinčių žmonių nėra, o susidūrus su mirtimi, netikėti tiesiog neįmanoma. Visa aplinka tarsi protestuoja prieš tai, kad štai viskas tuo ir baigsis ir po mirties nieko nebus. Tad ir vaikai, stebėdami gyvąją gamtą: gėlytę, kačiuką, drugelį ir būdami tyros sielos, niekaip negali suvokti ir sutikti su tuo, kad viskas čia ir dabar nutrūksta. Ikimokyklinukas – tikintis žmogutis.           

2 psl. »

Komentarai (4)

Odeta 2012-06-04 14:19
Vaikų klausimai mane labai dažnai verčia raudonuoti ir stumia į keblią padėtį. Niekada nemaniau, kad bus sudėtinga paaiškinti netgi tokius paprastus dalykus. Taip, sakau, "paprastus", nes su suaugusiųjų mirtimis dar nesusidūrėmė, o va naminiai gyvūnėliai - kas kita. Net spąstų pelėms negalima pastatyt, nes mato, kad kiti vaikai augina žiurkytes kaip naminius gyvūnėlius.
Jurgita 2012-06-04 10:28
Mano sūnus jau ketverių pradėjo klausinėti, kas yra mirtis. bijau šios temos.
Vida 2012-06-03 23:09
Aš asmeniškai savo vaikui paaiškinau, kad mirę žmonės iškeliauja į dangų ir tiek, o niekas iš gyvųjų nežino, kas vyksta danguje.
Vida 2012-06-03 23:08
Man regis pirmiausia reikia atsižvelgti į kiekvieną vaiką. Vieni yra labiau "svajokliai", kiti - realistai. Pastariesiems viską galima paaiškinti kaip suaugusiems, o svajokliai po tokio paaiškinimo tikrai naktimis neužmigs

Vaikas ir aplinka

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Parduok, mainyk, dovanok su Spintoje.pasmama.lt

Ar žinote, kad...

Europoje tėvais tampama vidutiniškai 29 metų, tuo tarpu Indijoje - sulaukus 19.

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Reklama

Reklama

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama