Keliaujame su vaiku: 5 svarbios taisyklės

Išsiruošus į kelionę su mažiausiais šeimos nariais, reikia žinoti, kad mažyliai į tokias kardinalias permainas reaguoja visai kitaip, negu mes, suaugusieji. Štai ką pataria vaikų psichologai.
 
Vaikų psichologė iš Prancūzijos Fransuaza Dolto rašė, kad šiuolaikiniams vaikams sunkiau prisitaikyti prie kelionių, negu anksčiau. Seniau kelionės trukdavo ilgai, ir vaikas spėdavo pasidalinti savo išgyvenimais, žvelgdamas pro karietos langą ar vežimo šoną. Dabar, reaktyvinių lėktuvų laikais, kelionės per greitos, kad mažas žmogutis spėtų ką nors suvokti. Ne visada tai spėja padaryti ir suaugusieji. Galiausiai išeina taip, kad vietoj kelionės dalyvio tenka tempti su savimi papildomą „bagažą“.
 
Patekęs į nepažįstamą vietą vaikas gali labai sutrikti, todėl tėveliai tam turi būti pasirengę.
 
Pirma taisyklė: ruoštis reikia iš anksto
 
Suplanavę kelionę, papasakokite apie ją savo atžalai. Būtinai atsižvelkite į amžių. Būtų gerai parodyti tų vietų, kuriose lankysitės, nuotraukas, pasakyti, kad ten nuvažiuosite, pabūsite ir grįšite namo – kad vaikas žinotų, jog naujoje vietoje bus ne vieną dieną, tačiau neliks ten visam laikui. Jeigu vaikas mažas, tą patį reikia sakyti ir grįžtant atgal: per porą savaičių mažylis apsipranta ir naują vietą pradeda laikyti savo namais (stabilus namų vaizdas atėminyje užsifiksuoja tik apie penktuosius gyvenimo metus).
 
Antra taisyklė: kažkas įprasta
 
Kelionėse, kaip ir bet kuriomis kitomis aplinkybėmis, vaikui reikia kokio nors objekto, kuris būtų kaip tarpinė grandis tarp namų ir nepažįstamo pasaulio. Tai gali būti mylimas žaisliukas, pažįstamas maistas, įprasti užsiėmimai ir kasdieniai ritualai – viskas priklauso nuo amžiaus ir pageidavimų. Svarbiausia, kad vaikas galėtų į tai „atsiremti“. Atminkite, kad aplinkos pakeitimas ir visa, kas nauja, pramoga yra tik suaugusiesiems – vaikams reikalingas stabilumas. Būtent todėl išvažiavus prie jūros poilsis daugeliui tėvelių apkarsta: vaikas ne iš karto nori bėgti į paplūdimį, ir mieliau lieka viešbutyje pažiūrėti televizoriaus. Nesistebėkite tuo – pasimetęs vaikas griebiasi vienintelio jam pažįstamo daikto. Tėvai tai dažniausiai supranta kaip nedėkingumą, bet nemato, kad vaikui naujoje vietoje reikalinga pagalba.
 
Trečia taisyklė: ne viskas iš karto
 
Neskubėkite užversti vaiko (ypač – mažo) naujais įspūdžiais – to jam bus per daug. Net jeigu vaikas jau paauglys ir yra, kaip tėvams atrodo, pajėgus iškęsti visą kultūrinę ar turistinę programą, reikalingas atsargumas. Pasitaiko, kad vaikas iš įgimto smalsumo stengiasi apžioti daugiau, negu gali atsikąsti. Dėmesingi tėvai visada mato, kada krūvis vaikui normalus, o kada – per didelis.
 
Ketvirta taisyklė: paprasti poreikiai yra svarbiausi
 
Bet kokia kelionė neišvengiamai reiškia, kad keisis kokie nors įprasti dalykai, o būtent jie keliaujant su vaiku ir yra patys svarbiausi. Tai – šiokia tokia struktūra ir atrama, kuri labai svarbi bent jau kelionės pradžioje. Kartais suaugusieji pamiršta, kad vaikui reikia ne aukštųjų materijų ir romantikos, o patenkinti elementarius jų poreikius: laiku nuprausti ir pamaitinti, nuvesti į tualetą ir pan. Adaptacijos požiūriu poilsis penkių žvaigždučių viešbutyje vaikui yra toks pat rimtas išbandymas, kaip žygis gamtoje be jokių patogumų. Todėl laikykitės įprastų buitinių ritualų ir skirkite daugiau dėmesio vaiko poreikiams, kad nesukeltumėte jam papildomo streso.
 
Penkta taisyklė: be panikos!
 
Patyrę keliautojai žino, kad visko iš anksto nenumatysi. Jeigu kelionės metu nutiko kažkas, ko neplanavote, pasistenkite nepanikuoti – bent jau prie vaikų. Tai nereiškia, kad reikia slėpti savo jausmus (jausti nerimą yra visiškai normalu), tačiau būtina, kad palaikytumėte vaikui stabilumo jausmą. Vaikai visada jaučia, jeigu kažkas ne taip. Kad jie neprisigalvotų ko nors daug baisesnio, visada reikia paaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų. Pavyzdžiui, lėktuvo bilieto nerandanti mama gali pasakyti ką nors panašaus: „Mums reikia į lėktuvą, tačiau aš negaliu rasti bilieto. Dabar dar jo paieškosiu, o jeigu nerasiu, prieisime prie tos tetos, kur dirba prie to stalo, ir paklausime, ką daryti toliau“. Taip vaikas supras, kad problema yra, tačiau mama kontroliuoja situaciją, ir jis pats yra saugus.
 
Jeigu suaugusiųjų du arba daugiau, tokiomis aplinkybėmis geriau pasiskirstyti pareigas, t.y. kas spręs problemą, o kas visą savo dėmesį sutelks į vaiką.
 
Gerų kelionių!

Komentarai

Vaikas ir aplinka

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Parduok, mainyk, dovanok su Spintoje.pasmama.lt

Ar žinote, kad...

Ketvirtadalis identiškų dvynių yra veidrodiniai dvyniai. Jų plaukai krenta į skirtingas puses, jie turi veidrodinio tipo pirštų antspaudus ir jeigu vienas yra dešiniarankis, tai kitas – kairiarankis. Tačiau identiški dvyniai turi beveik vienodus protinius sugebėjimus. Tokie dvyniai dalinasi 100% DNR.

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Reklama

Reklama

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama