Su agresyviu vaiko elgesiu susiduria beveik visi tėveliai. Nieko neįprasto, juk augantis vaikas palaipsniui keičiasi, susiduria su naujais iššūkiais, todėl savaime pradeda ieškoti naujų būdų, kaip įveikti tai, kas jam nepriimtina, arba kaip gauti tai, ko jis trokšta. Taigi agresijos gali būti visur: tiek namuose, kur tenka pasipriešinti tėvelių taisyklėms, tiek žaidimų aikštelėje, kur reikia užsiimti savo pozicijas.
Šiame straipsnyje mes panagrinėsime dažniausiai pasitaikančias agresijos priežastis ir aptarsime būdus, kurie padės įveikti netinkamą vaiko elgesį.
- Agresija kylanti dėl šeimoje matyto pavyzdžio. Kai kuriose šeimose tėvai vaikus auklėja diržiuku, o ne pokalbiais, todėl vaikui savaime iššaukiamas pasipriešinimo poreikis. Tačiau nebūtina smurtauti, kad vaikas tėvų elgesį priimtų kaip agresijos pavyzdį. Kartais pakanka ir to, kad tėvai nuolatos kalba pakeltu tonu, vietoje kompromisinio sprendimo, laikosi tvirtai įsikandę savo nuomonės, o nesulaukę priimtinos vaiko reakcijos, imasi žodinio šantažo („jei tu nedarysi taip, kaip liepiu, tuomet...“).
Ką daryti? Visų pirma reikia suprasti, kad šioje situacijoje kaltas ne vaikas, o patys tėvai, todėl visą dėmesį reikia sutelkti į save ir savo požiūrį į šeimą. Namai turi būti vieta, kurioje galima jaustis ramiai ir saugiai, o kai tėvai naudoja smurtą arba tiesiog nesugeba atvirai kalbėtis su savo vaiku – mažylis negali jaustis saugus ir savaime stengiasi priešintis.
- Agresija, kylanti iš vaikiško smalsumo. Kartais vaikai atrodo labai žiaurūs: jie stumdosi, mušasi, kandžiojasi ir spardosi. Ne visuomet tai yra tikrasis agresijos požymis. Kartais kaltas įprastas smalsumas: tokiu būdu mažyliai išbando savo jėgas ir stebi kitų reakciją į jų veiksmus.
Ką daryti? Dažniausiai vaikas nelabai supranta, kad jo agresija kitiems žmonėms sukelia skausmą, todėl reikėtų jam parodyti, kad kandžiojimasis, spardymasis ir stumdymasis sukelia skausmą. Jei mažylis nesupranta be ralių pavyzdžių, gali pasinaudoti viena gana veiksminga technika: paimk vaikučio ranką,pridėk jam prie dantukų ir liepk įsikąsti. Vieną kartą pabandęs, jis tikrai nebenorės to kartoti.
- Agresija, kylanti iš bandymo išsikovoti pozicijas. Tikriausiai pastebėjai, kad žaidimų aikštelėje visuomet atsiranda vienas lyderis, kuris vadovauja visiems žaidimams. Kai kurie vaikai iš prigimties yra linkę lyderiauti, todėl savo pozicijas bando išsikovoti visais įmanomais būdais, kartais – agresyviu elgesiu.
Ką daryti? Jei žaidimų aikštelėje vaikas skriaudžia kitus vaikus, turėtum jam paaiškinti, kad taip elgtis nedera. Tuo pačiu reikėtų išsiaiškinti priežastis, verčiančias vaiką šitaip elgtis. Gali pagąsdinti mažylį, kad negražiai elgdamasis jis negalės žaisti su kitais vaikais. Jei agresiją sukelia dalinimasis žaislais (gana dažnas atvejis) – tuomet išbandyk vieną metodą: nupirk atskirų ženklų ir paaiškink savo mažyliui, kad šie žaislai yra ne jo vieno, o visų vaikų, todėl nešdamasis į lauką jis privalo dalintis, arba žaislai iš jo bus atimti.
- Agresija, kylanti iš noro atkreipti dėmesį. Kai kurie vaikai, siekdami tėvelių dėmesio, imasi agresyvių priemonių: jie garsiai rėkia, griūna ant žemės, verkia ir trankosi kumštukais.
Ką daryti? Lengviausias būdas išspręsti šią problemą – tai parodymas, kad dėmesio galima susilaukti tik kitais būdais. Taigi, jei jauti, kad tokiais būdais vaikas reikalauja dėmesio, pasistenk nereaguoti. Kuomet vaikas ims elgtis normaliai, prieik, apkabink ir pakalbink jį. Jis tikrai pastebės, kad geras elgesys tau labiau priimtinas ir agresijos priepuoliai palaipsniui išnyks.
Komentarai (5)