Kodėl verkia kūdikiai ir kaip juos nuraminti?

Namie atsirado kūdikis: mažytis, mielas ir trapus... Jį norisi apsaugoti, apginti, tačiau suprasti, kodėl jis verkia, kartais būna labai sunku. Kai kurios močiutės sako: „Tegul verkia, plaučiai geriau išsivystys“, tačiau elgtis taip nėra teisinga. Būtina išsiaiškinti priežastį ir rasti sprendimą.

Kodėl kūdikis verkia?

Verksmas – kone vienintelis būdas, kaip kūdikis gali pranešti tėvams apie savo norus ir poreikius, dažnai gyvybiškai svarbius. Taigi, į šiuos signalus reikėtų reaguoti nedelsiant. Labai svarbu, kad darytumėte tai kaip galima ramiau, be susierzinimo ir piktų šūksnių. Suaugusiųjų nervų sistema, kokia ji bebūtų įtempta ir išsekusi, vis dėlto yra atsparesnė stresams, skirtingai nei besivystančio mažylio. Taigi, išsiaiškinkite, kokios yra pagrindinės mažylių verksmo priežastys.

Pagrindinės verksmo priežastys

Alkis. Pagrindinis mažylio poreikis – maistas. Alkano kūdikio verksmas turi savų ypatybių: kūdikis iš pradžių knerksi, tyliai burba, po to ima verkti vis garsiau ir reikliau. Įkalbinėjimai atsimuša kaip žirniai į sieną – vaikas nusiramina tik porai minučių ir vėl su nauju įkvėpimu reikalauja maisto. Paprastai kūdikis šį savo norą išreiškia čiulpiamaisiais lūpų judesiais, čepsėjimu, krūtinės „gaudymu“: sukioja galvą į visas puses, o atsargiai palietus jo lūpų kamputį, pakreipia galvytę į piršto pusę ir mėgina čiulpti.

Bandyti naujagimį pratinti prie dienos režimo ir maitinti tam tikromis valandomis, nereaguojant į jo reikalavimus, neturi prasmės, ir netgi gali pakenkti. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis maitinimų kiekis priklauso tik nuo paties naujagimio. Paprastai pakanka 8–10 kartų per parą, bet gali prireikti dvigubai daugiau. Dažni maitinimai vargina, bet nieko nepakeisi – mama bet kuriuo paros metu turi būti pasirengusi krūtimi arba iš buteliuko pamaitinti kūdikį. Maždaug 3–4 mėnesį susiklostys ir mamai, ir vaikui patogesnis režimas. Tuo metu tėvai įgyja patirties ir įgūdžių bei ima suprasti vaiko norus.

Noras miegoti. Naujagimiai miega didžiąją dienos dalį – tai būtina tam, kad jie galėtų vystytis ir apdoroti gaunamą informaciją. Jeigu mažylio nuotaika staiga subjuro, ir jis pradėjo verkti, nereaguoja į jūsų bandymus atkreipti jo dėmesį ir pralinksminti, verta paguldyti jį miegoti.

Gali būti, kad vaikas iš tiesų pavargęs, tačiau paprasčiausiai negali užmigti. Taip nutinka ir suaugusiesiems, ypač patyrus naujų ryškių įspūdžių. Kūdikiui kiekviena patirtis, kiekvienas įspūdis yra naujas, jis daug jėgų išeikvoja nuolatiniam augimui, o atsipalaiduoti ir nusiraminti pats nemoka. Jam turi padėti tėvai.

Patogiai paguldykite mažylį, prisėskite šalia, paglostykite, paniūniuokite lopšinę. Kūdikiui svarbu pajusti šalia mamą, išgirsti jos ramų balsą. Jeigu mažylis nenurimsta, priglauskite prie krūtinės ir panešiokite ant rankų, pasūpuokite. Tik užmigti ant rankų kūdikiui neturėtų tapti įpročiu. Sūpuoti vaiką galima ne tik ant rankų – puikiai tiks vežimėlis. Rinkitės jį didesniu lopšiu, kuriame gulėti kūdikiui ne mažiau patogu negu lovelėje, be to, kelių savaičių mažylis iš jo neiškris, o pasupti jį stumdant vežimėlį bus lengviau.

Šlapios, nešvarios sauskelnės. Jeigu kūdikis ištisai verkia, nors požymių, kad jis išalko, nėra, ir neįmanoma nukreipti jo dėmesio, veikiausiai jam nepatogu gulėti, kas nors jį erzina. Galbūt – šlapios sauskelnės arba vystyklai. Taigi, pirmiausia mama turėtų patikrinti, ar mažylio užpakaliukas sausas ir švarus.

Keisti sauskelnes tenka dažnai. Pirmuoju gyvenimo mėnesiu kūdikiai šlapinasi iki 20 kartų per parą. Maitinamas krūtimi mažylis tuštinasi 5–6 kartus per parą. Nešvarias sauskelnes reikia keisti iš karto ir po to pasirūpinti kūdikio odele. Net kokybiškiausias, gerai skystį sugeriančias sauskelnes reikia keisti ne rečiau kaip kas 2–3 valandas, nes drėgmė gali sudirginti odą.

Troškulys. Jei mama maitina krūtimi, naujagimiui paprastai pakanka skysčių, gaunamų su mamos pienu, tačiau karštą vasaros dieną, jei vaikas per šiltai aprengtas ar stipriai prakaituoja, jam reikia virinto vandens. Maitinant dirbtiniais mišiniais, sureguliuoti vandens kiekio praktiškai neįmanoma. Todėl, jei vaikas reikalauja krūties, o maisto atsisako, reikia jį pagirdyti.

Nepatogūs rūbeliai, patalynė. Verksmo priežastis gali būti pernelyg veržiantys sauskelnių krašteliai, vystyklų ar baltinukų raukšlės, susigumuliavusi paklodė. Renkite kūdikį patogiais, judesių nevaržančiais drabužėliais.

Diegliukai. Tikriausiai pastebėjote, kad naujagimiams pirmuosius 3–4 gyvenimo mėnesius gana dažnai kankina pilvo skausmai. Kūdikis čaižiai kūkčiodamas verkia, išrausta, stengdamasis sulenkti kojas ir prispausti jas prie pilvo. Pilvo diegliai paprastai prasideda maitinimo metu arba praėjus pusvalandžiui ar valandai po jo, ypač vakare arba naktį. Tai žarnyno darbo persitvarkymo rezultatas, kai laikinai išskiriama nepakankamai fermentų, reikalingų suvirškinti padidėjusį maisto kiekį. Pilvo dieglius skatina ir maitinimo metu į skrandį patenkantis oras bei besikaupiančios dujos.

Ką daryti? Mišinukais maitinamiems vaikams paieškokite specialių buteliukų, nepraleidžiančių oro drauge su maistu į čiulptuką. Jei tokių neturite ir nerandate pirkti, stebėkite, kad čiulptukas būtų pripildytas maisto mišinio, o kūdikis valgytų lėčiau.

Dieglių profilaktikai prieš maitinimą kūdikį galite pagirdyti šaukšteliu krapų vandens arba pankolio arbata. Prasidėjus skausmams, skubi pagalbos priemonė – masažas. Paguldykite vaiką ant nugaros ir glostykite pilvuką švelniais sukamaisiais judesiais laikrodžio rodyklės kryptimi, kiek paspausdamos srityje aplink bambą (išskyrus apatinę dalį). Padeda ir šiluma: uždenkite pilvuką lygintuvu pašildytu audiniu. Tinka elektrinės minimaliu režimu nustatytos šildyklės. Guminės vandens šildyklės per sunkios kūdikio pilvukui, ant jos mažylis guldomas apverstas ant pilvuko. Galima naudoti šiltus rankšluosčius, tik visi šie šildikliai turi būti šilti, jokiu būdu ne karšti.
Jeigu pilvo diegliai nuolat kartojasi, pasikonsultuokite su pediatru, galbūt jis išrašys dujų kaupimąsi mažinančių preparatų arba parekomenduos dujų vamzdelį arba klizmą.

Kiti skausmai. Kai vaikui skauda, jis verkia garsiai, čaižiai, veriamai, kūkčiodamas. Deja, kūdikis nepasakys, ką jam skauda, taigi belieka stebėti jo elgesį. Jeigu įtariate, kad kūdikis susirgo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją – nusiraminsite jūs, o tuo pačiu – ir jūsų mažylis.

Netinkama temperatūra ir mikroklimatas. Negerai vaiką rengti pernelyg šiltai ar per plonai. Naujagimiai itin jautriai reaguoja net ir į pačius mažiausius  temperatūros pokyčius. Jeigu sotus, švarus ir sausas kūdikis negali užmigti, yra neramus, patikrinkite, galbūt jam šalta arba pernelyg karšta. Pastaruoju atveju pirmiausia prakaituoja kaklas ir kakta, o kūno temperatūra gali pasiekti 38 laipsnius karščio. Šąla pirmiausia nosis, delnai ir padai. Drauge su tinkamais drabužiais pasirūpinkite ir optimalia kambario oro temperatūra. Tinkamiausia – +22 laipsniai.

Lovelės neturi stovėti skersvėjyje, prie pat lango, tiesioginiuose saulės spinduliuose. Kūdikiui reikia švaraus, gryno oro. Į sunkų, suplėkusį orą ir nemalonius kvapus jis gali reaguoti verksmu. Jei negalite sumažinti kambario apšvietimo, kai kūdikis miega, pridenkite audiniu lovos kraštus, kad jis gulėtų šešėlyje. Naktį atvirkščiai – palikite degti silpną naktinę lemputę: atsibudęs vaikas bus ramesnis.

Šlapimtakių uždegimas. Šiuo atveju vaikas verkia prieš pasišlapindamas. Taip pat gali pakilti temperatūra.

Sudirgusi išangės sritis. Šiuo atveju vaikas verkia tuštinimosi metu. Sudirgimo priežastis – nepakankama higiena, netinkamai įstatytas dujų vamzdelis arba žvakutė.

Kalasi dantukai.  Jie pradeda dygti maždaug trečiąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, tad nesistebėkite, jeigu net ir išalkęs mažylis garsiai verkdamas ir šaukdamas atsisakys krūties. Ir nereikia bijoti, kad mamos pienas sugižo, tapo neskanus. Atkreipkite dėmesį į tai, kad vaikas verkia ir nevalgo tik kartais, o ne kiekvieno maitinimo metu. Dažniausiai taip nutinka dieną, o naktinis valgymas gali būti visiškai ramus. Šios problemos susijusios su viso organizmo (ir dantų) augimu, kuris aktyviai vyksta būtent dieną. Dar vienas dantukų dygimo požymis – padidėjęs seilėtekis. Dėl nuolatinės drėgmės burnos kampučius gali išberti rausvais spuogeliais.

Liūdesys ir vienatvė. Kūdikis gali verkti todėl, kad pasijuto vienišas ir trokšta mamos šilumos, švelnumo ir meilės. Paimkite atžalą ant rankų, pamyluokite. Kartais kūdikiui nusiraminti pakanka tik pamatyti šalia mamą, išgirsti jos balsą. Juk jį supantis pasaulis toks didelis, nesuprantamas ir painus, o kai mama šalia, baimė dingsta. Kalbėkite su kūdikiu, sudominkite jį žaisliuku ar kelione į kitą kambarį. Svarbu, kad mažylis jaustųsi jūsų saugomas ir globojamas. Būtent dabar formuojasi glaudus emocinis ryšys, atsiranda tarpusavio pasitikėjimas, įprotis kreiptis pagalbos, palaikymo.

Dar keli patarimai, kaip nuraminti mažylį
 

  • Pirštas – patikimas indikatorius. Klasikinis būdas, praverčiantis daugeliui tėvų sužinoti, kodėl jų kūdikis verkia. Švelniai įkiškite tarp jo dantenų švariai nuplautą savo mažąjį pirštą. Jeigu vaikas jį pradeda čiulpti ir nurimsta – gali būti, kad jam tereikėjo nusiraminti prieš miegą. Čiulpia godžiai traukdamas į save, o po keleto sekundžių išstumia ir vėl verkia? Veikiausiai jis alkanas. Jeigu pirštas kandžiojamas, greičiausiai dygsta dantukai, maudžia dantenas – patepkite jas specialiu tepaliuku.
  • Sūpuokite. Vaikams tai patinka – tereikia parinkti šiuo metu tinkamiausią ritmą. Jei įtariate, kad mažyliui nuobodu ir jis verkia reikalaudamas pramogų – pasūpuokite jį stipriau, energingiau (tik jokiu būdu nekratykite ir nemėtykite – tokie ekstremalūs žaidimai kiek ūgtelėjusiems vaikams labai patinka, tačiau yra tikrai pavojingi ir gali sužeisti); jei manote, kad jis pavargęs – pasūpuokite ramiau, vienodu ritmu, monotoniškai. Galite pasupti ir paguldęs į vežimėlį ar pasodinęs į supamą kūdikių kėdutę – kartais suveikia ne tik pats sūpavimas, bet ir kūno padėties pakeitimas.
  • Pasiūlykite atsigerti. Verkiantis kūdikis gali būti alkanas, net jei ir nepuola godžia čiulpti piršto. Jei nepadeda paprastas panešiojimas ir raminimas – pamaitinkite jo maistu: duokite atsigerti mišinėlio ar mamos pieno iš buteliuko arba iš šaukštelio, jei laikotės taktikos nepratinti vaiko prie čiulptuko.
  • Suvystykite. Ne, tai nereiškia, kad dabar turėtumėte prisiminti močiučių metodą ir painiotis tarp daugybės vystyklų. Užteks apgobti ir apklostyti mažylį šiltu pledu, paimti jį ant rankų ir pasūpuoti. Daugeliui kūdikių šis būdas padeda palaimingai nurimti ir užsnūsti.
  • Padainuokite ar tiesiog paniūniuokite. Jūsų muzikinė klausa mažyliui rūpi mažiausiai, tad dėl to nekompleksuokite. Galima įjungti ramios muzikos ir pritarti savo niūniavimu.
  • Grimasos ir juokingi garsai. Šį meną tėčiai paprastai moka daug geriau, nei mamos. Ir tai – puikus būdas pralinksminti užsigavusiam, nusivylusiam ar šiek tiek išsigandusiam kūdikiui. Jei jis verkia tik dėl to, kad pabudęs nerado mamos šalia ar bumbtelėjo galvyte į lovytės kraštą – būtinai išmėginkite šią atrakciją, turėtų suveikti!
  • Slingas, vaikjuostė, nešynė. Visi šie daiktai – ne tik jaunos mamos aksesuarai bei būdas patogiai nunešti vaiką iš taško A į tašką B. Jie dažnai tampa ir nepakeičiamais pagalbininkais raminant įsiverkusį kūdikį. Taigi pamėginkite patogiai įsodinti ar įguldyti savo mažylį į slingą, vaikjuostę ar nešynę ir pavaikščiokite po namus, jei reikia – pasūpuokite, paniūniuokite. Girdėdamas jūsų širdies plakimą ir jausdamas kūno šilumą kūdikis nurims greičiau.
  • Nebijokite eksperimentuoti. Kol išmoksite atskirti, ko iš tiesų nori jūsų kūdikis, teks atmesti daugybę išankstinių nuostatų. Faktas, kad dabar jis turėtų ramiai miegoti ar palaimingai džiaugtis nauju barškučiu, reikšmingas jums, bet ne jūsų mažyliui. Todėl būkite pasirengę daugybę kartų keisti raminimo taktiką ir apsišarvuoti kantrybė, jei tik pirmieji bandymai nesuveiks.
  • Atminkite: viskas priklauso nuo aplinkybių. Jūsų mažyliui gali patikti daugybė dalykų (pvz. tyli lopšinių muzika ar lengvas pasūpavimas ant rankų). Tačiau jeigu jis jaučia diskomfortą dėl odą erzinančių sauskelnių ar maudžia besikalančius dantukus – tikrai nepagelbės net ir iki šiol dievintos pramogos. Taigi visų pirma pamėginkite atspėti, kokia šiuo metu mažylio būsena? Gal jis pervargęs nuo įspūdžių? Gal nori miego, bet negali užmigti? O gal klykia dėl pilvuko dieglių? Jei pavyks sėkmingai išsiaiškinti būseną – bus lengviau orientuotis, kaip elgtis ir ką daryti. Pervargusį ar miego norintį mažylį teks pačiūčiuoti, užpuolus pilvuko diegliams – švelniai pamasažuoti, panešioti.
  • Išlaukite. Tai – svarbiausias patarimas, kurį turite taikyti kartu su kiekvienu iš šių punktų. Nemeskite pasirinkto metodo pernelyg greitai: kartais kūdikis įsiverkia tiek, kad ne iš karto suvokia, jog jo norai jau tenkinami, jog jam jau patogu, malonu ir ramu. Taigi jei jau pradėjote raminti supdami ir niūniuodami, duokite laiko mažyliui dar šiek tiek paverkti, „pasiguosti“. Jei pamatysite, kad verkimas palengva rimsta – sveikiname! Jūsų misija įvykdyta!

Komentarai

Vaikai ir tėvai

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Japonijoje, dviračių statymo vietose, būna pastatyti du ženklai. Viename iš jų nupiešti tvarkingai surikiuoti dviračiai ir užrašyta "Taip dviračius stato geri vaikai", o kitame ženkle galima išvysti padrikai sustatytus dviračius ir užrašą "Taip geri vaikai dviračių nestato".

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai