Daugelis iš mūsų ko gero net nesame susimąstę, kas tas rezus-faktorius. Tai visai nekeista: juk kasdieniam gyvenimui jo buvimas ar nebuvimas neturi jokių neigiamų pasekmių. Kur kas aktualesnis šis klausimas tampa nėštumo metu…
Rezus-faktorius – tai baltymas (rezusas – antigenas), esantis ant žmogaus raudonųjų kraujo kūnelių - eritrocitų paviršiaus. Pirmą kartą jis buvo nustatytas rezuso veislės beždžionėms, iš čia ir kilo jo pavadinimas. Nustatyti rezus-faktorių mokslininkams pavyko prieš 70 metų. Jų atradimas leido suprasti, kad kai kurie žmonės turi rezus-faktorių ir atitinkamai jų kraujo grupė įvardijama kaip rezus-teigiama. Pas kitą žmonijos dalį rezus-faktorius nerastas, taigi jų kraujo grupė įvardijama kaip neigiama.
Rezus-faktorius paveldimas kaip stiprus dominuojantis bruožas. Būtent todėl jį turi dauguma (apie 85%) žmonių. Šių žmonių kraujas yra rezus-teigiamas. Likusieji 15% jo neturi – jų kraujas rezus-neigiamas. Tokiu būdu rezus-teigiamas kraujas reiškia, kad jame yra rezus-baltymas (arba rezus-faktorius), o rezus-neigiamas kraujas šio faktoriaus neturi.
Neigiamas rezus-faktorius žmogaus kasdieniam gyvenimui jokios įtakos neturi. Tačiau nėštumo laikotarpiu motinos ir vaisiaus rezus-faktoriaus neatitikimas gali iššaukti taip vadinamą rezus-konfliktą.
Tėvo rezusas | Motinos rezusas | Vaiko rezusas | Konflikto tikimybė |
Pliusas | Pliusas | 75% pliusas,25% minusas | Nėra |
Pliusas | Minusas | 50% pliusas arba 50% minusas | 50% |
Minusas | Pliusas | 50% pliusas arba 50% minusas | Nėra |
Minusas | Minusas | Minusas | Nėra |
Konfliktas: kas kaltas?
Problema gali iškilti tik tuo atveju, kuomet būsimos mamytės rezus-neigiamas, t.y. jos kraujyje rezus-faktoriaus nėra, o tuo tarpu būsimo tėčio rezusas-teigiamas (jo kraujyje nustatomas rezus-faktorius). Tokiu atveju vaikas gali iš tėvo pavelėti rezuso priklausomybę ir mažylio, kaip ir jo tėvo kraujo grupė bus teigiama (jo kraujyje susiformuos rezus-faktorius). Mažylio rezuso-priklausomybė baigia formuotis 8-ą nėštumo savaitę.
Tai reikštų, kad būsima mama nešioja kūdikį, kuris, skirtingai nuo jos, savo kraujyje turi rezus faktorių. Motinos imuninė sistema atpažįsta svetimkūnį baltymą (mažylio rezus-faktorių) ir pradeda su juo kovoti. Kova su “priešu” vyksta tokiu būdu: motinos organizmas išskiria rezuso-antikūnius, kurie pradeda atakuoti vaisiaus eritrocitus.
Šios kovos pasekmės gali būti liūdnos. Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) vaisiaus kraujyje suardomi, taigi žūna. To pasekoje mažylio bendras eritrocitų kiekis sumažėja ir jam išsivysto anemija (mažakraujystė). Irdami vaisiaus eritrocitai išskiria bilirubiną – medžiagą, kuri mažyliui tampa toksine. Bilirubinas, cirkuliuodamas mažylio kraujyje, jį užnuodija ir paralyžuoja gyvybiškai svarbių mažylio organų veiklą. Ši būklė vadinama hemolizine vaisiaus liga. Be specialaus ir savalaikio gydymo vaisius gali žūti, todėl įtarus rezus-konfliktą, nedelsiant būtina gultis į ligoninę.
Svarbu suprasti, kad tokios rimtos nėštumo komplikacijos kaip rezus-konfliktas ir hemolizinė vaisiaus liga ištinka tik vienu atveju – jeigu būsimo vaiko mamos rezuzas-neigiamas, o tėvo rezusas-teigiamas. Tačiau net ir esant tėvo rezus-teigiamam galimas atvejis (tikimybė 50%), kad mažylis bus rezus-neigiamas, kaip ir jo mama ir jokios komplikacijos jam negresia !
Reikia pasakyti, kad net ir tuo atveju, kai vaiko rezus-teigiamas, o motinos rezus-neigiamas, nebūtinai išsivystys rezus-konfliktas, t.y. ne visada tokiu atveju moters organizme gaminsis antikūniai vaisiaus eritrocitams. Rezus neigiamai moteriai pirmojo nėštumo atveju, rezus-konflikto rizika tėra tik 10%. Neiškilus komplikacijoms (antikūnių susidarymui) pirmo nėštumo atveju, tokia pati rizikos tikimybė (10%) išlieka ir antrojo nėštumo metu.
Net jeigu nėščiosios kraujyje randami rezus-antikūniai, tai dar nereiškia šimtaprocentinės vaisiaus ligos rizikos, juk mažylis turi tiek daug “apsaugininkų”. Būsimos mamos vandenyse, supančiuose mažylį ir žinoma pagrindiniame nėščiosios organe – placentoje – yra specialūs biologiniai filtrai. Šie filtrai blokuoja rezus-antikūnių prasiskverbimą. Ir vis dėlto šios apsaugos efektyvumas didele dalimi priklauso nuo bendros būsimos mamos sveikatos būklės ir nėštumo eigos. Deja, chroninės nėščiosios ligos (pirmoje eilėje – infekcijos) ir nėštumo komplikacijos (toksikozės pavojus, dalinis placentas atitrūkimas) mažina apsigynimo efektyvumą ir didina rezus-konflikto vystymosi riziką. Nėštumo metu normos ribose į motinos kraujotakos sistemą patenka ir nežymi dalis vaisiaus kraujo, nepakankamo sensibilizacijai. Vistik esant kraujo išsiskyrimui, arterinei hipertonijai, akušerinėms manipuliacijoms ir intervencijoms į gimdos ertmę, vaisiaus kraujo kiekis, patenkantis į moters kraujotokos sistemą, padidėja. Antikūnių kiekiui didėjant, atliekama amniocentezė - tyrimui paimama vaisiaus vandenų bei nustatomas vaisiaus hemolizinės ligos sunkumas, pagal juose esančią bilirubino koncentraciją. Vaisius papildomai tiriamas ultragarsu, vertinama jo smegenų kraujotaka. Taip pat didelis kraujo kiekis į moters kraujotakos sistemą patenka darant abortą, įvykus savaiminiam persileidimui arba darant cezario pjūvį.
Rezus-antikūniai pas moterį, kurios kraujyje nėra rezus-faktoriaus, gali išsivystyti nutrūkus nėštumui: savaiminio persileidimo, aborto ar negimdinio (nevietinio nėštumo) atvejais. Tokių atvejų pasitaikymo dažnis sudaro apie 3%. Šie antikūniai moters kraujyje cirkuliuoja visą gyvenimą ir rezus-konfliktą gali iššaukti bet kurio nėštumo metu, net ir po daugelio metų. Rezultate, sekantis nėštumas gali nutrūkti dėl hemolizinės vaisiaus ligos arba įvykus savaiminiam persileidimui.
Visoms būsimoms mamoms, turinčioms rezus-neigiamą faktorių, būtina įsidėmėti, kad ypatingai svarbu yra išsaugoti pirmąjį nėštumą. Svarstydamos apie nėštumo nutraukimą, pagalvokite apie galimas komplikacijas, hemolizinę ligą bei sunkų jos gydymą, kūdikio išnešiojimo problemą kito nėštumo metu, taip pat didelę nevaisingumo riziką. Gal būt tai nulems gerą nėštumo eigą išsaugos mažylio sveikatą ir apdovanos jus laimės pojūčiu.
Komentarai (6)