Lietuviškos Kūčių tradicijos

Visi tikriausiai žinome, kad lietuviškosios Kūčios dar turi išsaugojusios daugelį pagoniškų tradicjų - dalį jų žinome ir net jų laikomės, tačiau didžioji dalis jų pamirštama. Siūlome paskaityti apie tradicines lietuviškas Kūčias, o dalį elementų galbūt net pritaikyti savo šeimos šventei. 

 
Kūčios, Mažosios Kūčios ir Kūčelės
 
Kūčios visada buvo laikomos visos šeimos švente - jos buvo tapatinamos su Vėlinėmis, kadangi tądien gyvuosius lankydavo mirusiųjų vėlės, tačiau per Kūčias protėvių dvasios ateidavo į namus, tikėta, kad jos sėdėdavo prie vieno stalo su šeima, todėl Kūčias reikėdavę valgyti visiškai švariems - ne tik gerai išsikaitinus pirtyje, apsivilkus šventinius ir puošnesnius drabužius, bet ir neturint jokių purvinų minčių, prieš valgant susitaikoma, išsakomos visos senos skriaudos, atleidžiama šeimos nariams ir kaimynams. 
Senovėje buvo švenčiamos trejos Kūčios - vienas švęsdavo Kalėdų išvakarėse, Mažosios Kūčios buvo švenčiamos Naujųjų metų išvakarėse, o šventimas pasibaigdavo sausio 6-ąją, kai šeima paskutinį kartą susirinkdavo Kūčelėms, kurias dabar vadiname Trimis Karaliais.
 
 
Namų puošyba
 
Prieš pat Kūčias troba buvo išpuošiama - buvo kabinamas vadinamasis sodas, kurį sudarė paukšteliai, saulės, ornamentai iš medžio ir šiaudų, tai simbolizavo pasavario laukimą, atgimstančią gamtą. Troba taip pat buvo apkaišiojama visžaliais augalų šakomis, tačiau nebūtinai vien eglės - buvo naudojamos ir pušų, ir kadagių šakos. 
 
Į didžiojo kambario kampą statydavę javų pėdą, kurį perrišdavo trijose vietose - buvo manoma, kad tai užtikrins gausų derlių, skalsius ir turtingus metus. 
 
Žinoma, buvo degama neįprastai daug žvakių, norėta Kūčias pasitikti kuo šviesiau. 
 
Valgiai
 
Krikščioniška tradicija per Kūčias neleidžia valgyti pieno produktų bei mėsos, tačiau pagonybės laikais mėsa per Kūčias buvo valgoma, tiesa, nelabai gausiai - pagrindą visada sudarė riešutai, javai, duona, košės ir vaisiai. Gamindavo 12 (pagal Saulės kalendorių) arba 13 (pagal mėnulio kalendorių) patiekalų. 
 
Pagrindinis Kūčių valgis- Kūčia, tai pradaigintų kviečių, miežių, žirnių, pupų, rugių ir kitų kruopų mišinys, kurį šutindavo su miešimu (medumi saldintu vandeniu). Kūčia buvo skirta protėvių vėlėms vaišinti, todėl pirmuosius kąsnius aukodavo joms, šiuo patiekalu vaišintos ir bitės. 
 
Kiekvienas patiekalas turėjo savo prasmę ir simboliką - tikėta, kad riešutai padeda vaisingumui, spanguolės apsaugo nuo priešų, padeda su jais susidoroti, pyragas ir duona simbolizuoja vidinę ramybę, susilaikymą, nuolankumą, o žuvis ir silkė primena apaštalus, kurie buvo žvejai. 
 
Kūčiukus, taip pat valgė, tik juos vadino prėskučiais, šlizikais, Kalėdaičiais - pagonybės laikais kepdavo panašius plokštesnius sausainius vėlėms, vėliau simbolika ir forma pasikeitė - dabar kepami Kūčiukai simbolizuoja duoną paskutinės vakarienės metu. 
 
 
Burtai
 
Burtai prasidėdavo dar prieš Kūčias, gaminant valgius ir dengiant stalą nuolat buvo prašoma gero derliaus, sėkmingų ateinančių metų, sveikatos ir ramybės šeimai. Sužibus žvaigždėm šeimininkas tris kartus apeidavo trobą, nešinas plotkele, vėliau besdavo į duris, o į klausimą „Kas čia?“, šeimos galva atsakydavo: „Čia ponas Dievas su Kūčele.“ Buvo tikima, kad po tokio atsakymo paskui šeimininką į namus ateidavo ir protėvių vėlės. 
 
Visiems puikiai žinomas Kūčių burtas, kuomet iš po staltiesės traukiamas šiaudas, taip pat atėjęs iš pagonybės laikų - šis burtas visiškai nepasikeitė, anuomet taip pat buvo tikima, kad kuo ilgesnis šiaudas - tuo ilgesnis gyvenimas laukia. 
Labai daug Kūčių burtų buvo skiriama merginoms - sakoma, kad po šventės reikėdavę susišlapinti galvą ir susišukuoti, o šukas pasidėti po pagalve - tuomet netekėjusi mergina susapnuos, kad krenta nuo tilto, o ištekės ji už to, kuris ją pagaus. Jeigu įkrentama į vandenį, tai ateinančiais metais vedybų nebus. 
 
Naktį netekėjusios merginos eidavo į kiemą ir klausydavo šunų lojimų - jaunikis atvažiuos iš tos pusės, kurioje šunys skalija. 
 
Valgydamos merginos imdavo saują Kūčiukų - jeigu skaičius lyginis, tai bus vestuvės, o jeigu ne - tai ateinančiais metais dar teks likti tėvų namuose.
 
Žinoma, buvo burtų, kurie tiko visai šeimai - pavalgius reikėdavę po pagalve pasidėti lazdyno riešutą, o po to jį nešiotis su savimi, tuomet visus metus lydės sėkmė ir netruks turtų. 
 
 
 

Komentarai

Žiemos šventės

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Parduok, mainyk, dovanok su Spintoje.pasmama.lt

Ar žinote, kad...

Kalbant apie vaikus Japonijoje nevartojami žodžiai "blogas" ir "negeras".

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Reklama

Reklama

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama