Jeigu visus pasaulio žmones suskirstytume į dvi grupes: mažus ir didelius, tai didžiųjų grupėje atsirastų tie, kurie viską sugeba pasidaryti patys, o tie, kuriems vis dar reikia kitų pagalbos atsidurtų tarp mažųjų. Būtent taip pasaulį suvokia vaikai. Jam neišeina pačiam užsisegti visų sagučių, nes jis dar mažas, taigi prašo mamos pagalbos. Tačiau jis moka rankoje laikyti šaukštą ir gali savarankiškai pavalgyti, taigi jis jau didelis. Kitaip tariant, kasdienėse situacijose vaikas nuolatos atsiduria nežinomybėje: tai jis visiškai savarankiškas, tai be suaugusiųjų pagalbos negali nieko padaryti. Ar egzistuoja riba, kai vaikas išbraukiamas iš mažųjų grupės?
Didelis ar vis dar mažas?
Vaiko kūnas nuolatos keičiasi: jo kojos darosi vis stipresnės, rankos sugeba tiksliau atlikti įvairiausius judesius, burnytėje atsiranda vis daugiau dantukų ir t.t. Kiekvienas pokytis suteikia vaikui daugiau galimybių išmokti kažką naujo. Dar visai neseniai norėdamas kažką pasiimti, jis laukdavo, kol mama paims jį ant rankų ir nuneš į reikiamą vietą, o dabar jis savo kojomis drąsiai žingsniuoja ten, kur jam pačiam norisi. Dar šiek tiek laiko ir jis jau išmoks bėgioti... Galiausiai jam nebereikės pagalbos nei valgant, nei prausiantis ar darant kitus kasdienius darbus. Ir kiekvieną kartą, kai tik mažylis išmoks savo jėgomis padaryti kažką naujo, viduje jis išgyvens pilnavertiškumo jausmą “Aš tai padariau pats”, “Man tai pavyko”. Šis jausmas – tai didžiausias stimulas judėti į priekį ir stengtis dar labiau.
Pirmieji savarankiški darbeliai
Savarankiškumas, kaip asmenybės bruožas, pradeda vystytis maždaug pirmaisiais gyvenimo metais, kuomet vaikas jau gali pats pajudėti iš vietos, ką nors išlaikyti rankose ir apie save pranešti žodžiais ar garsais. Kartais visas šis procesas prasideda anksčiau, o kartais ir užsivėlina. Kaip bebūtų, pirmieji tokie potyriai vaikui suteikia galimybę patirti savąjį “aš”. Tau atrodo, kad jam “tik pavyko” įsikabinti į kėdę ir pastovėti kelias sekundes, o jam atrodo, kad jis padarė “net tiek”. Tavo akimis jis dar visai mažutis, o jo akimis jis jau suaugęs ir savarankiškas.
Komentarai (3)