Ir šie žodžiai neturi būti persmelkti pykčiu. Tai tiesiog paprasta tavo išsakyta nuomonė, nustatanti tam tikras santykių normas. Jei tu rėksi ir tokiu būdu reikši savo nepasitenkinimą, jam gali kilti noras pasipriešinti, tuo tarpu jei ramiai išdėstysi savo nuomonę, gerbdamas tave jis turės paskambinti savo mamai, ir pasakyti, kad šiandien atvažiuoti negali, todėl užsuks pas ją rytoj prieš arba po darbo. Jo mamai tai gali nelabai patikti, tačiau tau dėl to rūpintis nereikėtų. Nors tu ir negali kontroliuoti jos jausmų ir vyro veiksmų, tačiau tavo pačios jausmai ir norai yra tik tavo valioje.
Žinoma, lengviausiai problema išsispręstų jei savo poziciją parodytum jau pačioje santykių pradžioje, tačiau ir vėliau viską galima ištaisyti. Žinoma, ne per vieną dieną. Turi paaiškinti vyrui, kad tu ne tik neketini konkuruoti su jo motina, bet ir nesiruoši stovėti tarp jų. Tai jo, o ne tavo pareiga leisti mamai suprasti, kad:
- jo žmonos poreikiai neturi visuomet būti nustumti į antrą vietą;
- motina turi gerbti vyro asmeninį gyvenimą ir visos šeimos poreikius;
- motina neturi reikalauti, kad sūnus atsisakytų savo interesų vardan jos.
Ir neturėtum jaudintis, kad vyras nesupras. Nė vienam normaliam, suaugusiam vyrui motinos nereikia daugiau nei žmonos. Taip, mama gali visą gyvenimą likti pačiu brangiausiu žmogumi, tačiau tai yra kitokia meilė, nei juntama žmonai. Taigi viskas, ką turi padaryti – tai pradėti kalbėti.
Komentarai (7)