„Ar nenorėtum dar vieno vaiko?“, „Kada ištekėsi?“, „Ar tiesa, kad jūs skiriatės?“ – tokie ir panašūs klausimai daugelį moterų išmuša iš vėžių arba kelia pyktį. Situacijų, kai pašnekovas siekia išpešti ką nors, ko visai nenori pasakoti, pasitaiko gana dažnai. Jeigu atsakysi iš anksto visko gerai neapgalvojusi, leptelėtos frazės gali tekti gailėtis dar labai ilgai.
Siūlome keletą strategijų, kurios atsakinėjant į nepatogius klausimus padės jaustis geriau. Iš pradžių galima pasitreniruoti su pažįstamais, kad kitą kartą tokioje situacijoje jau netektų ieškoti žodžio kišenėje.
Ką siūlo programuotojai ir Šerlokas Holmsas
Atsakydama savo pašnekovui tu gali nesuteikti jokios konkrečios informacijos – tai tavo teisė. Arba tegul informacija būna abstrakti ir nelabai naudinga, pavyzdžiui:
- Kiek tu uždirbi?
- Kaip ir visi – vidutiniškai.
„Veidrodinis atspindys“
„Grąžink“ pašnekovui jo klausimą. Tai galima padaryti dviem būdais:
- Perklausk taip, kad žmogui, su kuriuo bendrauji, pasidarytų gėda dėl to, kad kiša nosį ten, kur nereikia. Gali naudoti universalią konstrukciją, prasidedančią taip: „Ar aš teisingai suprantu, kad...“ Formuluotės pabaiga priklausys nuo to, ar nori pratęsti bendravimą, ar aiškiai apibrėžti ribas ir pan.: „Ar aš gerai supratau, kad tu būtum visai nieko prieš pastovėti prie mūsų lovos su žvake?“, „Ar gerai supratau, kad tavo didžiausias rūpestis – tai mano asmeninis gyvenimas?“ Puiku, jeigu sugebėsi tai pasakyti labai ramiu ir „lediniu“ tonu ir nepulsi gestikuliuoti. Galima nebent pakelti vieną antakį.
- „Stiprink“ susidomėjimą viena ar kita tema, pašnekovo klausdama ko nors iš „tos pačios serijos“:
Komentarai (2)