Nėštumas po transplantacijos

Niekas tarsi ir nesiginčija, kad motinystė – atsakingas žingsnis, svarbus ateinančio žmogaus gyvenimui, jo raidai ir brandai. Motinos diena – meilės ir šilumos kupina šventė, kai galime priglausti brangiausią žmogų.

Nacionaliniame transplantacijos biure kiekvieną dieną virpa gyvybės ir mirties klausimas, kuomet iškeliaudamas žmogus gali dovanoti gyvenimo džiaugsmą sergančiajam. Suteikti šansą gyventi, mylėti, kurti šeimas ir džiaugtis motinyste. Niekas tikriausiai neprieštaraus, kad kiekvienos moters visavertis gyvenimas tampa tik tada, kai ji pagimdo ir užaugina vaiką. Visiškai kitokia naujos gyvybės atėjimo prasmė, kai gyvybė dovanojama rizikuojant savo sveikata ir gyvybe. Taip galima pasakyti apie moteris, kurios po inksto transplantacijos ryžtasi gimdyti. Moterys, sutikusios papasakoti savo istorijas, nesijaučia išskirtinės. Aplinkiniams atrodo kitaip.

Mama gali viską ištverti

Ritos Petrauskienės šeimoje išbandymai prasidėjo bene prieš 17 metų, kai dukrytė susirgo gripu. "Tais metais gripas buvo kažkoks piktas, vaikus vargino komplikacijos – ausų uždegimai ir kitos bėdos. Mūsų dukrai gripas atėmė inkstus", - ligos pradžią prisimena mama Rita. Kankinančius mėnesius dializės procedūrose, leisgyvę dukrą po jų net ir prisiminti sunku. Medikų pastangos ir artimųjų jėgos padėti buvo bejėgės. "Medikams užsiminus, kad galbūt arbūzai padėtų pažadinti inkstus, senelis žiemos metu ir jų įstengė kažkur gauti. Niekas nepadėjo. Tada ir buvo pasakyta, kad vienintelė išeitis – inksto transplantacija." Apie galimybes sulaukti donorinio inksto ir apie alternatyvą – galimą gyvąją donorystę mama sužinojo dializės centre. "Net neabejodama sutikau – kokia dar kalba galėjo būti. Tačiau Kauno klinikų medikai suabejojo atitikimu, todėl nerizikavo mano sveikata. Tuomet vilties spinduliu tapo prof. Balys Dainys, kuris, atlikęs tyrimus, pasakė, kad galiu būti donore savo dukrai. Ne važiavau namo, o parskridau", – savo nuotaikas prisimena mama Rita. Tai buvo viltis, kad kažkas gyvenime pasikeis į gera. Gyvenimas reanimacijos palatose, kur bijai, kad tik neprireiktų uždegti žvakę, nualina visos šeimos gyvenimą. Nelieka nei ašarų, nei jėgų apie ką nors galvoti. Tik leki leki...

2 psl. »

Komentarai (7)

Laiminga mama 2013-03-02 22:21
Aš taip pat esu laiminga mama, beje jau po dviejų inksto persodinimo operacijų, pirmas inkstukas, dovanotas mamos veikė 10 metų, antrasis - donoro, skaičiuoja jau 4 metus. Auginu vienerių sūnelį.
jolita 2013-03-01 16:57
As jau susilaukiau sunelio ir dukrytes, ir labai tuo dziaugiuosi:)
labas 2013-02-25 12:26
Without any investment you can earn $200.00USD/day. Visit http://www.easyworkhome.com/?u=Tomasekas
maze 2012-11-24 12:20
Skaitau tokius straispnius ir semiuosi jegu. Kodel? Esu pati transplantuota, esu jauna ir zinau kad tikrai tikrai noreciau vaiku svajociau apie porele bet tai taip nerealiai atrodo... turiu drauga ir zinau kaip jis nori vaiku, o as bijau ne del saves mirties nebijau tik bijau kad nepasikartotu mano pacios istorija ir mano mazulis neauktu be mamos kaip as.... Bijau, noriu... Mano inkstukas labai sunkiai ir komplikuotai uzsivede, bet as vis svajoju apie seima... sie pasakojimai suteikia vilties.
Jurga 2012-05-07 15:50
Liūdna skaityt tokius straipsnius... Pagalvoji, kaip pačiam tektų su visu tuo susidoroti, ir belieka liūdnai pripažinti, kad taip gali tikrai ne kiekvienas
Julia 2012-05-07 15:36
Aš nežinau ar išdrįsčiau rizikuoti
Neringa 2012-05-07 12:42
Labai įdomu...

Nėštumo planavimas

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Naujagimis vaikas gali matyti žalią ir raudoną spalvas, tačiau nemato mėlynos.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai