Pagalba mažajam autistui



Šia liga sergantiems vaikams būdinga tai, kad jie tarytum neturi įgimtų socialinių vertybių: jie nesidžiaugia kitu žmogumi, nepakenčia jo savuose žaidimuose, nenaudoja bendravimui gestų ir žodžių, neatsiliepia, kai į juos kreipiamasi ar ko nors prašoma, patys nesikreipia pagalbos (arba kreipiasi, tačiau daro tai labai neįprastai), užsiima tik tuo, kuo patys nori. Jie neperprantami ir nenuspėjami, niekada negalima žinoti, ko iš jų tikėtis. Dėl šios priežasties net patyrę specialistai jų bijo, nežino, ką su jais daryti, arba atkakliai taiko jiems tuos pačius metodus, kaip ir kitų psichofizinių sutrikimų turintiems vaikams.

Kiekvienas autizmu sergantis vaikas turi didelę perspektyvą vystytis. Lavinimo sėkmingumas priklauso nuo trijų dalykų:

  • Vaikui turi būti sudaryta aplinka, kurioje jis galėtų intensyviai vystytis jo socialumas. Pageidautina, kad ši idėja apimtų visą šeimą, tačiau įgyvendinti ją reikia protingai: atkakliai, nuosekliai ir nuolat, orientuojantis į vaiko būklę. Tai reiškia, kad tėvai turi rasti kaip galima daugiau galimybių vaikui pabūti tarp žmonių, pirmiausia – su kitais vaikais, tačiau kad šalia būtų suaugusiųjų, kurie padėtų sergančiajam autizmu bendrauti, matyti, girdėti, jausti kitus vaikus, pažinti juos, išmokti žaisti ir užsiimti kažkuo KARTU.
  • Koreguoti vaiko elgesį reikėtų atsižvelgiant į vaiko psichiką. Tradiciškai ši korekcija apima tik elgesio, pažinimo ir emocinę sferą, tačiau medicininio ir psichopedagoginio profilio specialistai nepastebi psichomotorinių autisto ypatumų, t. y. jo kūno būsenos. Autizmu sergančių vaikų tonusas yra kitoks ir kelia daug problemų: kliudo susikaupti, blokuoja kalbą, didina jaučiamą įtampą ir pan. Ir tonusą, ir sensorinę integraciją, ir kalbą, ir kitus socialinius procesus būtina lavinti kaip galima natūralesnėmis, kasdieniškesnėmis sąlygomis: žaidžiant ir bendraujant. Tonusą sureguliuoti geriausiai padeda kineziterapija ir neurokineziterapija. Tėveliai turėtų naudoti visus įmanomus metodus (fizinį kontaktą, glostymą, emocinį įtraukimą, muzikos terapiją ir pan.), kad vaikučio būklė būtų kaip galima labiau harmoninga.
  • Autizmu sergantį vaiką turi supti ypatingi žmonės. Atsižvelgdami į vaiko su jį supančia aplinka kontakto ribotumą, jie turėtų patys atspindėti visą pasaulio įvairovę. Ir tėveliai, ir pedagogai turėtų stengtis būti kūrybiškesni, emocingesni, pastebėti vaiko pasiekimus, ugdyti, „užvesti“ jį, motyvuoti, įdiegti ryšio su aplinkiniu pasauliu sistemą. Būtent suaugusieji yra atsakingi už tai, kad pasaulis mažiesiems autistams taptų patrauklesnis, ir kad jie išmoktų bendrauti su kitais žmonėmis.

Komentarai (4)

neringa 2013-06-01 09:49
vaikas, ivardinsiu vaika kaip atskira
kas 2013-03-22 22:34
Kodel nera tiktu patarimu,kaip jam padeti,juk mamos ne profesores,kaip joms buti zinovemis tokiuose dalykuose,kur mokslas tai nagrinejatis,kus pagelba...koks gyvenimas tokiu vaiku...gal tik Ventos namus ir pasiulyt tegalyt o ten...o dieve,kam leidi jies gimti...
Gizmo 2012-04-23 13:11
pažinojau vieną autizmu sergantį berniuką. Tikrai neaišku, kaip su juo elgtis ir kaip bendrauti
Ilona 2012-04-23 10:53
na, dėl stereotipų tvirtinimo aš nesutinku. Vaikai ypatingi, todėl ir elgtis su jais kaip su visais man neatrodo labai protinga

Vaikų ugdymas

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Korėjoje į vaiko amžių įskaičiuojami tie 9 mėnesiai, kuriuos jis praleido motinos įsčiose, todėl korėjiečiams visada metais daugiau, nei jų bendraamžiams iš kitų šalių.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai