Kodėl žaidimai vaikams tokie svarbūs?

Mažas vaikas suaugusiųjų gyvenimui ruošiasi žaisdamas – jis dar nepasirengęs rimtai mokytis ir dirbti. Visi manantys, kad tai nerimta, labai klysta: žaidimas yra geras pasaulio pažinimo būdas, o pažanga daroma labai paprastai ir be didelių pastangų. Užtenka vieno kito ryškesnio ar įdomesnio elemento, ir mažylis įsitraukia taip, kad atitraukti tampa labai sunku.

Žaidimas yra neatsiejama, ir, be abejo, bene svarbiausia vaikų gyvenimo dalis – su tuo tikriausiai sutiks visi. Atrodytų, tai taip natūralu, kad mokyti vaiko žaisti net nereikia. Tačiau susimąstykite: ką jums duotų nežinomos paskirties daiktas? Greičiausiai jį pavartytumėte, apčiupinėtumėte ir padėtumėte į šalį. Panašiai elgiasi ir mažylis – palaikys pliušinį žaislą už ausies ar uodegos, patampys jį po grindis, pamėtys, pačiupinės kailiuką, įsikiš leteną į burną kartą, kitą, ir susidomėjimas praeis. Tėveliai turėtų parodyti ir pasakyti, ką dar galima su juo nuveikti.

Pirmieji žaidimai todėl ir vadinami „manipuliacijomis“. Jais vaikai mokomi atlikti paprasčiausius veiksmus: ištiesti ranką, kažką paimti arba padėti ir pan. Tai normalus vaikų vystymosi etapas iki 2–3 metų, vėliau atsiranda daug naujų nematytų dalykų.

Formalūs žaidimai sudėtingesni. Jeigu su vaiku žaidžiama ir daug bendraujama, parodoma, kaip naudotis vienomis ar kitomis priemonėmis, naujas žaidimų etapas prasideda maždaug 10–14 mėnesį.

Tada vaikai atlieka formalius veiksmus: važinėja mašinyte per grindis, nes matė gatvėje automobilius, pažiūrėjęs filmą mosuoja lazda tarsi kardu, užkloja lėlytę skudurėliu, nes atsimena, kaip tą darė mama.

Tėveliai turi nukreipti vaiką tinkama linkme. Mama, pavyzdžiui, siūlo: „Pamaitinkime meškutį... O dabar paguldykime jį miegoti.“  Vaikai, kartodami tuos pačius veiksmus tai su vienu, tai su kitu žaisliuku, išmoksta žaisti savarankiškai.

2 psl. »

Komentarai (5)

Pritariu 2011-12-01 21:26
Lika, sutinku su tavim, su raudonkepuraite iš tikrųjų įdomus pavyzdys. Niekada apie tai nepagalvojau
Prie to paties 2011-12-01 21:11
Būtų įdomu paskaityti straipsnį apie vaikų žaidimus su vaikais. KOkia linkme juos pakreipti, kad tai nebūtų tik tuščias mašinyčių stumdymas? O gal net nereikia nieko kreipti? Įdomu, ką šia tema galvoja psichologai
Jelenai 2011-12-01 21:10
Logiškai pagalvojus, visai galimas variantas kad taip ir yra. Iš kitos pusės - pasikeisti sugeba net ir suaugę žmonės. Įvairi psichologinė literatūra, ugdomieji kursai, galų gale paprasčiausias ginimasis į save - gali tave paversti tave pasitikinčiu žmogumi, galinčiu įveikti bet kokias kliūtis. Galų gale, net ir paauglystėje sutikus tinkamus draugus asmenybės formavimasis gali pasisukti visai kita linkme. Ir tuomet ne taip jau svarbu, ar žaidei tu vaikystėj, ar ne
Jelena 2011-12-01 20:11
Sutinku su tuo, kad žaidimas mažiems vaikams yra pats geriausias mokymosi būdas. Bet ar tikrai taip jau blogai gyvena tie, kurie vaikystėje žaidė mažiau ar "nuobodžiau"?
Lika 2011-12-01 19:48
Man smagiausias pasirodė ta dalis apie piktą Raudonkepuraitę ir gerą vilką :)

Žaidimai vaikams

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Jei vaikas apsinuodijo rūgštimi arba šarmais, jokiu būdu negalima dirbtinai jo vimdyti, nes šios medžiagos dar kartą nudegins gleivinę. Šiuo atveju reikia duoti išgerti 2 stiklines vandens.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai