Vaikai ir užsienio kalbų mokymasis: kada ir kaip pradėti?

Kada reikia pradėti vaiką mokyti užsienio kalbos? Šiuo klausimu verda aršios diskusijos, ir vieningo atsakymo, deja, nėra. Ir vis dėlto...
 
„Tarptautinė“ kūdikių kalba

Pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius maži vaikai bendrauja naudodami 70 garsų. Šie garsai sutinkami visose pasaulio kalbose. Vėliau vaikai išmoksta kalbėti naudodami tik tuos garsus ir žodžius, kuriuos girdi savo aplinkoje (dažniausiai – iš tėvų).
 
Pirmųjų metų pabaigoje kūdikio smegenys praranda sugebėjimą atskirti garsus tų kalbų, kurių vaikutis negirdi, todėl jau tokiame ankstyvame amžiuje reikia vaikus supažindinti su skirtingomis kalbomis – skaityti ar kalbėti jiems kalbomis, kurias moka tėveliai, leisti klausytis daineles ir t.t. – tai palengvins kalbų mokymąsi vėliau. Tiesa, įrodyta, kad aktyvus bendravimas, žaidimas su vaiku daro daug didesnį poveikį, nei tiesiog DVD žiūrėjimas, o garso klausymas be vaizdinės medžiagos apskritai mažai patraukia vaikučių dėmesį.
 
Imliausi svetimosioms kalboms – vaikai iki 9 metų
 
Daugelis mokslininkų tikina, kad imliausi svetimoms kalboms yra vaikai nuo penkerių iki devynerių metų. Jie labai greitai ir be ypatingų pastangų įsimena žodžius, sakinius, gali juo nesunkiai pakartoti. Įdomiausia tai, kad tokio amžiaus vaikai kalbėti svetima kalba išmoksta be akcento (bet tik tuo atveju, jeigu be akcento kalba ir jų mokytojai).
 
Ikimokyklinio amžiaus vaiko kalbos centrai vis dar formuojasi, todėl linkstama manyti,  kad šį amžiaus tarpsnį prasminga išnaudoti kalbų mokymuisi.
 
Kiek kalbų reikėtų mokėti?

Dabar Europoje pastebima bendra tendencija ankstinti užsienio kalbų mokymo pradžią ir mokyti vaikus daugiau nei vienos užsienio kalbos. Dabartinėse ES rekomendacijose patariama mokėti bent tris kalbas. Tačiau Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kur privalomam užsienio kalbos mokymui pradinėje mokykloje per metus skiriamų valandų skaičius yra trigubai mažesnis nei kitose šalyse.
 
Lietuvoje užsienio kalba pradedama mokyti nuo 2 –osios klasės. Tiesa, yra mokyklų, kur taip daroma nuo pirmos klasės, tačiau pirmoje klasėje tai yra neprivaloma, ir tik mokyklos vadovybės ar tėvų pageidavimu įvestos užsienio kalbos pamokos. Populiariausioji pirmoji užsienio kalba Lietuvoje – anglų. Tik nedaug mokyklų, kur nuo pradinukai mokomi vokiečių ar prancūzų kalbų. Tiesa, dar iki 2008 -ųjų metų užsienio kalba privaloma buvo tik nuo 4-osios klasės!
 
Kanadiečių tyrimas

Toronto universiteto mokslininkė Ellen Bialystok, atliko daugybę tyrimų. Palyginus kanadiečių vaikus iš dvikalbių šeimų su tais, kurių šeimose kalbama tik viena kalba, paaiškėjo štai kas: vaikai iš dvikalbių šeimų anksčiau pradeda skaityti, nes jie sugeba atpažinti ir surasti ryšius tarp raidžių ir garsų nematydami objekto vaizdo, ir supranta, kaip tas objektas apibūdinamas raštu. Taigi užsienio kalbos mokymasis labai ankstyvame amžiuje gali stipriai įtakoti skaitymo sugebėjimus. Vaikai iš dvikalbių šeimų, kuriems buvo nuo 4 iki 8 metų, lyginant su vaikais, kurie užsienio kalbos nesimokė, buvo daug pranašesni, kai reikėjo spręsti problemas ir naudoti kritinį mąstymą.
 
Ir apskritai – antros kalbos mokymasis daro teigiamą įtaką vaiko pažintiniam vystymuisi. Taip pat nustatyta, kad kuo ilgiau vaikas mokosi užsienio kalbos, tuo geresni būna jo rezultatai mokantis kitus dalykus (įskaitant ir daugelio vaikų nemėgstamą matematiką). Tiesa, dviem kalbomis kalbančių vaikų kiekvienos kalbos žodynas buvo siauresnis, nei tik vieną kalbą mokančių vaikų. Nepaisant to, jų kalbos struktūros supratimas buvo toks pats, o dažnai net geresnis nei tų vaikų, kurie mokėjo tik vieną kalbą.
 
Kaip galima mokyti savo vaiką užsienio kalbos?
 
Mokykite savo vaikus patys. Jeigu bent vienas iš tėvų arba abu tėvai gerai moka užsienio kalbą, gali po truputį pradėti vaiką mokyti patys, bent jau pačių paprasčiausių žodžių. Svarbiausia, kad vaikui būtų įdomu.
 
Mokykitės per žaidimus. Kuo mažesnis vaikas, tuo užsienio kalbos mokymas turi būti žaismingesnis. Jis neturi priminti pamokos ir nuobodaus žodžių kalimo. Maži vaikai užsienio kalbos pirmiausiai mokosi per žaidimus, bendraudami. Labai svarbu, kad ikimokyklinukai dar nebijo daryti klaidų, todėl jiems mokymasis nesukelia streso. Tokio amžiaus vaikų nereikia mokyti taisyklių ar gramatikos ypatybių.  Kol vaikai neišmoksta kalbėti, neverta jų pradėti mokyti rašyti ar skaityti svetima kalba. Galite tiesiog pažaisti parduotuvę, gaminti užkandžius, eiti pasivaikščioti. Kol su vaikais ką nors veikiate, bendraukite antrąja ar trečiąja kalba. Galite pasakoti, vaidinti, inscenizuoti ir sugalvoti begales kitų veiklų, kurios padėtų jūsų vaikui išmokti kalbą.

Sustiprinkite įspūdį paveikslėliais ir garsais. Sakydami kitos kalbos garsą žaismingai iliustruokite jį piešinuku. Pavyzdžiui, „A is for apple“ (ir rodykite obuolį).
 
Mokykite su muzika. Muzika suaktyvina visas smegenų sritis. Ar jūs dar prisimenate daineles, kurias mokėtės ankstyvoje vaikystėje? Dauguma žmonių prisimena, nes lengviausiai įsimename rimuotus žodžius, dainuojamus su muzika.

Judėkite. Smegenys ir kūnas sudaro vieną visumą. Nepaisant to, tradicinė švietimo sistema verčia mokinius sėdėti visą dieną. Dabar mes žinome, kad galima išmokti daugiau, jei mokymosi metu  judėsime. Skatinkite vaikus šokti ir judėti pagal ritmą, kai jie mokosi užsienio kalbą.

Mokykite ragaujant. Tegu mažieji mėgaujasi kalbos mokymusi – valgydami tegu pasako maisto pavadinimą naująja kalba.

Mokykite uostant. Pažaiskite tokį žaidimą – paslėpkite daiktą krepšyje, duokite vaikui pauostyti. Tegu atspėja, kas viduje, ir pasako daikto pavadinimą nauja kalba.
 
Sugalvokite skaičiams ir žodžiams žaismingas asocijacijas
. Kuo daugiau asocijacijų sugalvosite, tuo daugiau išmoksite.
 
Pasirūpinkite kuo įvairesne mokymosi medžiaga. Tai gali būti kitakalbės ar dvikalbės TV laidos, žodžių kortelės, knygos, programėlės interaktyviuose įrenginiuose, kalbų mokymo programos. Vaikai daug geriau įsimena, jei mato su nauju žodžiu susijusį paveikslėlį, filmuką ar girdi garsą. Jis visada nori viską suprasti savo aplinkoje. Tai, kad animacinio filmuko herojai kalba nesuprantama kalba, vaikui yra motyvacija tą kalbą suprasti. Imkite ir pasižiūrėkite mėgstamą filmuką. Visu tuo reikia užsiimti kartu su vaiku ir išmokus naują žodį ar frazę nepamiršti tai kartoti. Galima imtis net tos kalbos, kurios nemokate, ir mokytis kartu su vaiku.
 
Sukurkite palankią mokymosi atmosferą. Net jeigu vaikui iš pradžių ir ne taip gerai seksis, kaip tikėjotės, laikui bėgant jis vis tiek tobulės. Kodėl? Nes vaikai, skirtingai nei suaugusieji, nebijo kartoti tų pačių žodžių (teks priprasti prie nuolatinių pasikartojimų namuose), nebijo suklysti ar pasakyti nesąmonę.
 
Leiskite mąstyti. Labai svarbu vaikams palikti laiko „pribręsti“. Tai yra labai svarbi kalbos mokymosi stadija. Pirmiausiai vaikai sugeria kalbą ir tik po to pradeda kalbėti.
 
Mokytis ir mokyti reikia atsipalaidavus. Niekada nekelkite vaikui streso. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad 80 % mokymosi problemų yra susiję su stresu.
 
Nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus. Jeigu neturite laiko arba nepasitikite savo jėgomis, galite patikėti savo vaiką specialistui. Ieškodami mokytojo atminkite, kad tai turi būti žmogus, kuris nuolatos dirba su vaikais, o ne su suaugusiaisiais. Suaugusiųjų ir vaikų mokymas skiriasi. Taip pat nemanykite, kad vaikas, keturis kartus susitikęs su mokytoja, jau laisvai kalbės. Tai yra nuolatinis mokymosi procesas ir rezultatai nėra taip greitai pasiekiami. Vaikai skirtingi: vienas žodžius įsimins greičiau,  kitas – lėčiau, bet svarbiausia, kad jam mokytis patiktų, nebūtų jokios prievartos.
 
Atminkite: mokymasis turi teikti džiaugsmą. Kuo daugiau džiaugsmo suteiks kalbos mokymasis, tuo labiau vaikas norės mokytis. Mokymas žaidžiant, dainuojant, šokant ir pan. yra pats efektyviausias, todėl, kad taip sukuriamos teigiamos emocijos.

Tegul visas pasaulis bus vieta jūsų mokslams. Kiekvieną kartą kai išeinate iš namų, pasinaudokite proga išmokti ką nors naujo. Galite naudoti užsienio kalbą skaičiuodami obuolius, lygindami lapus, vardindami skirtingus paukščius, maisto produktus ar bet ką kita, kas domina vaiką.
 
Ir pabaigai...
 
Jean Houston, knygos „Educating the Possible Human“ autorius yra pasakęs: „Vaikai gali išmokti beveik viską, jeigu jie šoka, ragauja, liečia, mato, girdi ir jaučia informaciją“.  Jie – kaip maži suaugusieji: jie puikiai viską supranta ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar mokymasis jiems  bus nemalonus procesas, kurį jie prisimins visą gyvenimą, ar malonus procesas, kuris palengvins mokymąsi ateityje!

Komentarai

Vaikų ugdymas

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Parduok, mainyk, dovanok su Spintoje.pasmama.lt

Ar žinote, kad...

Jei vaikas apsinuodijo rūgštimi arba šarmais, jokiu būdu negalima dirbtinai jo vimdyti, nes šios medžiagos dar kartą nudegins gleivinę. Šiuo atveju reikia duoti išgerti 2 stiklines vandens.

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Reklama

Reklama

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama