Vaiko ir šuns draugystė: kodėl verta į namus priimti keturkojį ir ką dar reikia žinoti?

Norite, kad vaikas augtų kaip visavertė asmenybė, būtų sveikas ir mokėtų bendrauti su aplinkiniais? Tada verta apsvarstyti galimybę įsigyti šunį. Juk keturkojai draugai vaidina svarbų vaidmenį vaikučių vystymesi!
 
Privalumai auginant šunį
 
Vaikai, kurių namuose laikomas šuo, rečiau serga. Buvimas tokioje aplinkoje stiprina vaikų (net ir maitinamų krūtimi mažylių) imunitetą. Tyrimai rodo, kad su šunimis gyvenantys vaikai daug rečiau serga kvėpavimo takų ir kitomis infekcinėmis ligomis. Rūpestingi tėvai dažniausiai per daug stengiasi apsaugoti savo atžalas ir augina jas kone sterilioje aplinkoje, dėl ko nukenčia imuninė sistema. Ant šuns esančios bakterijos veikia priešingai – stimuliuoja imunitetą ir stiprina vaiko organizmą.
 
Didesnis pasitikėjimas savimi. Jeigu jūsų vaikas savimi nepasitiki, šios savybės daug lengviau atsikratyti, kai namuose atsiranda šuo. Atsakomybė už gyvūną verčia vaikus pasitempti, tikėti savo jėgomis, ugdyti charakterį, todėl vaikai auga stipresni, jaučiantys savo vertę ir svarbą (juk nuo jų priklauso augintinio gyvybė!). Geriausias žmogaus draugas gali netgi padėti skaityti. Kai kurie vaikai labai nejaukiai jaučiasi, kai tenka skaityti garsiai ir jų kas nors klausosi. Tačiau paskaityti knygutę šuniukui vaikas vargu ar atsisakys!
 
Kova su alergija ir astma. Šuns buvimas namuose padeda kovoti netgi su tokiomis problemomis, kaip alergijos ir astma. Taip nutinka dėl to, kad stiprėja imunitetas.
 
Sveika širdis. Šunų šeimininkai (tiek dideli, tiek maži) yra atsparesni stresui, kadangi geriausi žmogaus draugai tiesiog puikiai ramina ir mažina nerimą. Glostant šunį stiprinama visa širdies ir kraujagyslių sistema, sumažėja arterinis kraujospūdis, o nervų sistema ilsisi.
 
Aktyvus gyvenimo būdas. Nėra geresnio būdo priversti vaiką judėti daugiau, atitraukti jį nuo televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Pasivaikščiojimai su keturkoju draugu ar lakstymai paskui jį – itin naudinga fizinei vaikų sveikatai.
 
Geriausi mažųjų autistų draugai. Mažindami nerimą, šunys daro stebuklus – su keturkojais komfortą jaučia netgi labai neramūs mažieji autistai, hiperaktyvūs vaikai.
 
Šunys moko vaikus gero elgesio. Vaikų bendravimo su šunimis naudą pripažįsta daugybė mokslininkų. Vienas svarbiausių bendravimo su šunimi privalumų tas, kad bendraudamas su šunimi vaikas išmoksta, kad visi gyvūnai turi jausmus ir su jais reikia elgtis gražiai. Vaikai, augantys su šunimis, tampa švelnesni, suvokia, kad gyvūnams taip pat skauda, jeigu su jais elgiamasi netinkamai. Todėl vaikas, augdamas su šunimi, kur kas labiau gerbia kiekvieną gyvą padarą.
 
Stiprūs šeimos ryšiai. Kai šunį prižiūri visa šeima, stiprėja tarpusavio ryšiai. Geriau ima sutarti tiek sutuoktiniai, tiek broliai ir seserys.
 
Dienos režimas. Šuo vaikui padeda priprasti prie dienos režimo, t.y. kada keltis, kada išeiti pasivaikščioti. Atsiradus šuniui, tenka mokytis disciplinos ir tvarkos. Ypač naudinga išsiblaškiusiems ir neorganizuotiems mokyklinukams!
 
Nepakeičiamas bendravimas. Paradoksalu, bet bendravimas su šunimi vaikui padeda bendrauti su žmonėmis. Jeigu norite, kad atžala pagerintų savo socialinius įgūdžius, šuo – puiki išeitis.
 
Tikras draugas. Šuo moko vaiką mylėti – jis atiduoda save šeimininkui visą, be jokių piktų kėslų. Vaikas jaučiasi mylimas ir reikalingas, o paaugęs ir pats gali tuo dalintis su kitais.
 
Darbštumo ugdymas. Meilę darbui reikia ugdyti nuo mažens, ir čia vėl padeda keturkojai mūsų draugai. Gyvūno priežiūra – pastangų reikalaujantis užsiėmimas. Tačiau geriausia tai, kad jis malonus, teikia daug džiaugsmo – o tai ir yra būtina sąlyga, norint užauginti darbštų ir energingą žmogų.
 
Laimė. Žaidimas su keturkoju draugu dovanoja tikrą laimę. Vien šios priežasties daugiau nei pakanka, kad apsispręstumėte vaikui pirkti šunį.
 
Kokie šunys vaikams tinka labiausiai?
 
Dauguma tėvų mielai rastų keturkojį draugą ir gynėją savo atžalai, tačiau tiesiog bijo ir nenori rizikuoti. Juos gąsdina kraupios istorijos, pavyzdžiui, kad „rotveileris perkando kūdikiui ranką“ arba „aviganis užpuolė nėščią šeimininkę“. Ką reikia žinoti, kad rinkdami keturkojį savo atžalai išvengtumėte klaidos?
 
Yra ne viena šunų, kurie puikiai sutaria su vaikais, veislė. Kai kurie jų, net būdami labai dideli, yra labai draugiški ir tiksliai vykdo visas komandas. Neagresyviausių šunų veislėms šunų augintojai priskiria labradorus, auksaspalvius retriverius, kolius, niufaundlendus, mopsus, basetus. Tačiau visada būna išimčių, nes net ir „gerų“ veislių šunys pasižymi savitu charakteriu.
 
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į dydį. Labai maži šunys (pavyzdžiui, miniatiūrinis pudelis ar čihuahua) gali nelabai tikti mažiems vaikams, nes tokie šunys yra labai gležni ir padykęs vaikas gali juos lengvai sužaloti. Be to, tokie šuneliai labai bailūs ir juos lengva išgąsdinti, ypač jeigu aplinkui daug triukšmo ir veiksmo. O išgąsdintas šuo, stengdamasis apsisaugoti, gali staigiai pulti ar įkąsti. Didesni šunys arba tvirtesnės mažos veislės, tokios, kaip mopsas ar skalikas, yra labiau pripratę prie triukšmo, nuolatinio veiksmo bei šiukštesnių žaidimų, kurie neišvengiami, jeigu namuose auga vaikas arba keli vaikai.
 
Sportinės veislės šuo, pavyzdžiui, labradoras arba auksaspalvis retriveris, gali tapti puikiu šeimos draugu. Bet veislės, kurios yra linkusios saugoti savo teritoriją (pavyzdžiui, kaip rotveileris), nelabai rekomenduojamos, kadangi toks šuo gali netoleruoti nuolatinių vaiko ir jo draugų, kurie gali būti suprasti kaip įsibrovėliai, atėjimų ir išėjimų iš namų.
 
Jeigu tėvai laikė šunį iki gimstant vaikui, reikėtų po truputį mažinti šuns statusą šeimoje, kad gyvūnui nekiltų pavydas.
 
Taip pat tėvai dažnai nesusimąsto, kad šuns agresija neretai būna išprovokuota – mažas vaikas nemoka elgtis su šunimi, jį žaloja, stipriai tampo už uodegos ir ausų. Todėl šunį geriausia įsigyti tuomet, kai vaikui sukanka ne mažiau nei 4 metai. Nuo šio amžiaus mažylis jau gali sąmoningai bendrauti su gyvūnu.
 
Pagrindinės vaiko ir šuns bendravimo taisyklės
 

  • Vaikai mėgsta apkabinti šunis už kaklo, bet keturkojis tai gali suprasti ne kaip meilų gestą, o kaip grėsmę, ir, atsakydamas į tai, suurgzti, įgnybti ar net įkąsti. Reikėtų išmokyti vaiką, kad geriau yra šunį ne apkabinti ar liesti galvą, o pakasyti po smakru. Taip pat nereikėtų spoksoti šuniui tiesiai į akis.
  • Tuo metu, kai šuniukui kalasi dantukai, jis kramto viską, ką tik gali apžioti. O tai gali būti ir su juo žaidžiančio vaiko ranka. Todėl patartina turėti guminį žaisliuką, kurį vaikas gali duoti šuniukui, kai su juo žaidžia. Tai taip pat gali būti suprasta kaip teigiamas paskatinimas už tai, kad šuo bus laikomas ant rankų.
  • Ką nors duodamas šuniui vaikas dažnai tampa nekantrus ar išsigąsta ir paskutinę akimirką gali patraukti ranką. Šuo, į tai reaguodamas, gali šoktelti ant vaiko ar pulti. Todėl reikėtų išmokyti vaiką maistą duoti ne laikant pirštais, o padėjus ant ištiesto delno. Pradžioje, kol vaikas dar neįsidrąsino, galite po jo delnu pakišti savąjį.
  • Žaisdami vaikai daug bėgioja ir daro staigių judesių. Be to, jų balseliai gana skardūs. Visa tai gali nepatikti naujam šuniui, kuris gali vytis ir pargriauti vaiką. Todėl, kol šuo dar nėra pripratęs prie naujų šeimininkų, reikėtu išmokyti vaiką žaisti šiek tiek ramiau. Taip pat svarbu parodyti keturkojui, ką galima daryti, o ko – ne.
  • Šuo nesupras skirtumo tarp jo žaislų ir vaiko žaislų, kol jo neišmokysite. Vaiko žaislai visada turi gulėti ten, kur šuo nepasieks. Bet jeigu pastebėjote, kad augintinis kramto tai, ko jam nederėtų liesti, sudrausminkite jį garsiu griežtu tonu, tada duokite tinkamą guminį žaislą ir, kai jis jį paims į dantis, negailėkite pagyrų. Nereikėtų šuns ir gluminti, duodant jam žaisti su senomis kojinėmis, batais ar senais žaislais, kurie panašūs į tuos, kuriuos šiuo metu turi jūsų vaikas, nes šuo skirtumo nepastebės.
  • Jeigu vaikas nori paimti šuniuką ant rankų, geriausia būtų, jei jis tuo metu sėdėtų. Maži šuniukai nuolatos raitosi ir sukinėjasi, todėl gali lengvai išslysti iš rankų ir susižaloti ar išsigąsti, o taip pat, atsakydami į tai, grybštelėti ar rimtai įkąsti.
  • Svarbu, kad vaikas išmoktų gerbti šunį, suvoktų, kad tai yra gyvas padarėlis, kurio negalima erzinti ar mušti. Tuo tarpu, nors šunys dažnai labai saugo savo maistą, būstą ar žaislus ir urzgia ar kanda bet ką, kas bando pasisavinti jų nuosavybę, vis dėlto toks elgesys nėra toleruojamas ir, jeigu matote, kad augintinis dažnai puola jūsų vaiką, būtinai imkitės atitinkamų priemonių.

Komentarai

Vaikų ugdymas

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Korėjoje į vaiko amžių įskaičiuojami tie 9 mėnesiai, kuriuos jis praleido motinos įsčiose, todėl korėjiečiams visada metais daugiau, nei jų bendraamžiams iš kitų šalių.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai