Vaiko kalbos raida nuo gimimo iki mokyklos

Gamintojo nuotr.

„Pampers“ pataria: atkreipkite dėmesį į vaiko kalbos raidą nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Juk kalba - vienas svarbiausių įgūdžių, kurį tobuliname nuo gimimo iki pat mirties.  

 

Vaiko kalbos raida iki 1-erių metų

Kūdikis, žinoma, dar nekalba ir prabils negreitai, tačiau tėveliams reikėtų įsiklausyti į jo balsą. Vos 1 mėnesio amžiaus sulaukusiam kūdikiui verkiant tėveliai jau gali pastebėti skirtingas intonacijas. Vienaip verkia alkanas, o visai kitaip - pavargęs mažylis.
Augantys kūdikėliai pradeda „kalbėti“ balsiais arba gerkliniais garsais „eche eche eche“, „he he he“, o netrukus ima guguoti ir čiauškėti, kartoja garsus „gu gu gu“, „de de de“. 2-3 mėnesių amžiaus kūdikis guguoja ir džiaugiasi savo balsu tiek būdamas vienas, tiek ir reaguodamas į tėvelius, pavyzdžiui, jiems pasilenkus virš mažylio, jį kalbinant. Dar po mėnesio ar dviejų, 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiai suglaudžia lūpytes tarsi būčiniui ir mokosi tarti priebalsius v, f, z, t, m, b.
Augantis kūdikis ne tik guguoja ar „kalba“ trumpais, vis geriau artikuliuotais garseliais, bet ir krykštauja, šūkauja, šnibžda, bando atkartoti tėvelių sakomus garsus, būtent todėl su 6-8 mėnesių amžiaus vaikučiu reikėtų bendrauti kuo daugiau. Kalbinkite vaikelį jo „kalba“, skleiskite įvairius garsus ir entuziastingai reaguokite kūdikiui pabandžius juos atkartoti. Nepamirškite ir „suaugusiųjų“ kalbos - rodykite vaikui įvairius daiktus, raiškiai ir lėtai pasakykite jų pavadinimus. Kūdikis šių žodžių pakartoti dar negalės, tačiau stengsis, nuolat girdėdamas taisyklingą kalbą greičiau ją išmoks, be to, gerės jo atmintis.
Maždaug 9-10 mėnesių kūdikiai pagaliau ištaria pirmuosius žodelius. Jie nesudėtingi, susidedantys iš pasikartojančių skiemenų, pavyzdžiui, „mama“, „tėtė“, „baba“.

 

1-erių metų vaiko kalbos raida

Per pirmuosius gyvenimo metus vaikas išmoksta pasakyti apie 10-20 žodžių. 1-erių sulaukęs mažylis dažnai ne tik atkartoja tėvelių kalbą, bet, atrodytų, kuria savo žodelius. Kartais nutinka būtent taip, o dažniausiai vaikas tiesiog negeba ištarti ilgesnio žodžio, todėl pasako tik paskutinius skiemenis, pavyzdžiui, „mašina“ - „nana“, „stalas“ - „tala“, „beždžionė“ - „žionė“, „katytė“ - „kytė“ ir t.t.
Vaikučiai taip pat linkę daiktus įvardinti pagal jų skleidžiamą garsą (garsai dažnai paprasteni nei pavadinimas, be to būtent taip įprastai moko tėvai), pavyzdžiui, „automobilis“ - „brum brum“, „traukinys“ - „čiū čiū“, „šuo“ - „au au“, „plaktukas“ - „tuku tuku“, „batai“ - „tepu tepu“.
Priebalses sunkiai ištariantys mažyliai jas „išmeta“ arba pakeičia, pavyzdžiui, „gerti“ - „gelti“, „gers“ - „ges“, „arbata“ - „abata“, „bučkis“ - „buskis“.

 

2-ejų metų vaiko kalbos raida

Mažyliai guguoja ir trumpus žodelius kartoja labai panašiai, tačiau maždaug 2-3-ejų metukų sulaukusių vaikų kalbos raida gali drastiškai skirtis.
Kai kurie kūdikystėje nuolat čiauškėję vaikučiai prityla, kalba labai retai (tačiau tai nereiškia, kad jie nesimoko! Būtinai kalbinkite tylenį!), o vėliau tarsi sprogsta ir berte beria ne tik žodžius, bet ir sakinius!
Dažnai pastebimi skirtumai tarp lyčių - mergaitės kalbesnės, moka daugiau žodžių.
Dvikalbėje aplinkoje augantys vaikučiai „atsilieka“, kalba prasčiau nei bendraamžiai, painioja skirtingas kalbas, tačiau tikrai nereikia sunerimti - vaikas po truputį tobulės, skirtingos kalbos „susidėlios į lentynėles“. Dvikalbystė, nors ankstyvame amžiuje tėvelius gąsdina, bet yra labai naudinga vaiko analitiniam mąstymui (reikia įvertinti kada, kurią kalbą vartoti, suvokti jų skirtumus), atminčiai (tenka išmokti dvigubai daugiau žodžių), be to ateityje šiems vaikučiams lengva išmokti dar daugiau kalbų. Tiesa, dvikalbystė nėra tinkama raidos sutrikimų turinčiam vaikučiui.

 

3-ejų metų vaiko kalbos raida

Vaiko žodynas ir toliau gausėja, mažylis ne tik kasdien išmoksta naujų žodžių, bet ir ima sudaryti trumpus sakinius iš 2-3 žodžių.
Vaikutis ima suvokti save bei kitus, naudoja įvardžius „aš“, „mano“, „tu“, supranta vardo prasmę ir į pažįstamus žmones arba, pavyzdžiui, naminius gyvūnus kreipiasi vardu.
3-ejų metukų sulaukę vaikučiai taip pat ima klausinėti. Klausdami jie nori ne tik sužinoti naują informaciją, bet ir, pastebėję, kad klausimu lengva atkreipti dėmesį, tuo naudojasi. Pavyzdžiui, klausinėti įgudęs vaikas gali šimtus kartų rodyti į stalą ir domėtis: „Kas čia?“. Tai anaiptol nereiškia, kad vaikas niekaip nesuvokia ar neprisimena, kad tai stalas, tiesiog tokia klausimo - atsakymo bendravimo forma jam smagi.
3-ejų metukų vaiko kalboje jau galima pastebėti sutrikimų, pavyzdžiui, mikčiojimą (jis gali pasireikšti ir anksčiau, nuo 2-ejų metų, arba vėliau - nuo 4-5-erių). Nelaukite, kol vaikas „išaugs“, nedelsiant kreipkitės į logopedą.
 

Vaiko kalbos raida
Gamintojo nuotr.

 

4-erių metų vaiko kalbos raida

4-erių metų vaiko žodynas plečiasi, jis ima kalbėti vis ilgesniais, 4-5 žodžių sakiniais, be to žodžius taria vis raiškiau, nebešvepluoja ir ištaria beveik visus garsus. Kai kurie vaikai priebalsių dar „neįveikia“, nepaisant to, jų kalba kasdien turėtų tapti vis sklandesnė, visus žodžius jie ištars taisyklingai dar po 2-3-ejų metų.
Šio amžiaus vaikučiai yra tikri „kodėlčiukai“. Jie klausinėja ne tik norėdami iššaukti tėvelių reakciją, bet ir nuoširdžiai domėdamiesi aplinka. Neatstumkite žingeidaus mažylio, į jo klausimus atsakykite plačiau, naudodami daug ir įvairių žodžių, jų nesupaprastinkite, kalbėkite taisyklingai, pabrėždami detales. Pavyzdžiui, vietoje vaikiško „au au kalšta il gelia vandenuką“, sakykite: „šuniukas ištroško ir laka vandenuką iš mėlyno dubenėlio“.

 

5-erių metų vaiko kalbos raida

5-erių metukų vaikučiai labai dažnai išgyvena transformaciją - klausinėjantis „kodėlčiukas“ virsta plepučiu „pasakoriumi“. Vaiko žodynas jau platus, jis retai daro gramatines klaidas (jų pasitaiko dažniau, jeigu vaikas yra dvikalbis), taisyklingai vartoja vienaskaitą ir daugiskaitą, įvardžius, pastebi daiktų skirtumus ir detales, savo pastebėjimus įvardina.
Vaikas turėtų sugebėti be vargo palaikyti pokalbį, papasakoti apie savo dieną, atpasakoti pasakos ar filmuko siužetą. Dažniausiai penkiamečiai tai daro labai entuziastingai - jie nuolat plepa, pasakoja būtas ir nebūtas, dažnai sunkiai suprantamas, nei pradžios, nei pabaigos neturinčias istorijas. Negėdinkite ir netildykite vaiko, šiuo metu sparčiai tobulėja ne tik „pasakoriaus“ žodynas, bet ir fantazija.

 

6-erių metų vaiko kalbos raida

Pradėjęs kalbėti pirmaisiais gyvenimo metais mažylis moka tik keliasdešimt žodžių, tačiau ilgainiui jo žodynas tobulėja ir 6-erių sulaukęs vaikas vartoja apie 10 tūkst. žodžių.
Vaikai, nors moka ir gali pasakyti labai daug, gerokai dažniau tyli, užsisklendžia, nurimsta. Plepėjimo kupini „kodėlčiuko“ ir „pasakoriaus“ etapai baigiasi, vaikas mažiau kalba, bet daugiau mąsto, fantazuoja, svajoja, gilinasi į savo vidinį pasaulį.
Vaiko kalbą lavinkite ne tik su juo kalbėdami, bet ir skaitydami jam pasakas, paskatindami pasižiūrėti praturtinančią laidą (pavyzdžiui, dokumentiką apie gyvūnus arba vaikams skirtą pažintinę laidą), sėsdami prie bendro stalo ar arbatos puodelio ir leisdami vaikui klausytis suaugusiųjų kalbos.

 

7-erių metų vaiko kalbos raida

Į mokyklą pradėjusiam eiti vaikui kalba yra išskirtinai svarbi. Su tėveliais mažylis gali bendrauti be žodžių, gestais, žvilgsniais, tačiau mokykloje svarbu susikalbėti su mokytojais bei klasės draugais.
Vaiko kalbiniai įgūdžiai turėtų būti susiformavę, jis turėtų sugebėti prisistatyti, papasakoti apie save, palaikyti pokalbį, vaiko žodynas turėtų būti gausus, o tarimas - aiškus, taisyklingas.


Tėveliai, norintys, kad vaiko kalbos raida būtų sklandi, turėtų su mažyliu kalbėtis, jam dainuoti, skaityti pasakas nuo pat kūdikystės, o vėliau kasdien skirti laiko bendravimui, paskatinti vaiką skaityti knygas, žiūrėti šviečiamąsias laidas.

Komentarai

Kūdikių ir vaikų raida

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Parduok, mainyk, dovanok su Spintoje.pasmama.lt

Ar žinote, kad...

Ketvirtadalis identiškų dvynių yra veidrodiniai dvyniai. Jų plaukai krenta į skirtingas puses, jie turi veidrodinio tipo pirštų antspaudus ir jeigu vienas yra dešiniarankis, tai kitas – kairiarankis. Tačiau identiški dvyniai turi beveik vienodus protinius sugebėjimus. Tokie dvyniai dalinasi 100% DNR.

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Reklama

Reklama

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama