Vaikų masturbacija: kaip reaguoti tėvams?

Vaikų masturbacija – tema, apie kurią kalbama retai. Dažniau apsimetama, kad tai nevyksta ir neegzistuoja. Kartą pastebėję, kad vaikas „kažką“ daro po antklode, tėvai puola į paniką ir visais įmanomais būdais stengiasi atpratinti atžalą nuo šio „baisaus įpročio“. Tačiau tai – toli gražu ne tragedija, o štai neracionali ir agresyvi tėvų reakcija gali turėti vaikui rimtesnių pasekmių.

Kaip ir kodėl tai vyksta?

Atsakyti „kodėl?“ galima paprastai – nes tokia ta prigimtis. Tiek berniukai, tiek mergaitės (net ir patys mažiausi vaikai) kartais patiria susijaudinimą (pavyzdžiui valgant, maudantis, žaidžiant su tėvais). Ir tai visai ne padidėjusio vaiko seksualumo požymiai, o natūrali reakcija į malonų fizinį kontaktą su mylimu ir artimu žmogumi.

Savo kūno tyrinėjimas – būtinas normalaus vystymosi etapas. Kūdikiui nėra skirtumo, kas yra kulnas, o kas – genitalijos. Jis tiesiog bando paliesti viską, ką tik gali pasiekti, ir taip tyrinėja savo pojūčius. Gali būti, kad prisilietimas prie lytinių organų mažyliui iš tiesų bus malonus, todėl jis stengsis šį veiksmą pakartoti.

Bene garsiausi šios srities specialistai William H. Masters ir Virginia E. Johnson teigia, kad vaikų masturbacija yra natūrali seksualinio vystymosi dalis. Įprastai tokiu būdu vaikai save tyrinėja iki 2- 3 metų, tačiau tokie veiksmai būna paprasčiausiai instinktyvūs. O štai sulaukus 3 metų instinktus pakeičia apgalvoti veiksmai.

Ko imtis?

Jei pamatėte, kad mažylis tyrinėja ir liečia save, nepatartina bartis, gėdinti ar bausti. Pagrindinės vaiko ateities problemos susijusios su ankstyvu anonizmu kyla ne dėl paties vaiko veiksmų, o dėl tėvų reakcijos. Susidūrus su agresyvia tėvų reakcija, vaiko pasąmonėje seksualiniai jausmai gali susitapatinti su baime ir gėdos jausmu, o tai ateityje veiks neigiamai. Reikia suprasti, kad vaikas nežino, kas yra masturbacija, ir šie malonumą teikiantys veiksmai jam visai neatrodo blogi. Jūsų pyktis ir bausmės šiuo atveju gali visiškai supainioti vaiką: susidūręs su problemomis mokykloje ar kur kitur, jis neišdrįs ateiti ir pasipasakoti, nes paprasčiausiai bijos ir vėl sulaukti  neigiamos tėvų reakcijos. Ilgainiui situacija gali komplikuotis dar labiau: suaugęs jis nesugebės normaliai gyventi lytinio gyvenimo, nes seksualinio pobūdžio veiksmus jis suvoks kaip purviną ir gėdingą dalyką.

Stengdamiesi užkirsti kelią tokio įvykio pasikartojimui, tėvai neretai imasi kontroliuoti visus vaiko veiksmus. Tokie greitus rezultatus duodantys metodai gali ilgam ir smarkiai traumuoti vaiką. Nuolatos kontroliuodami, tėvai siunčia neverbalinį signalą, kad jis nenusipelnęs pasitikėjimo ir negali pats savarankiškai reguliuoti savo elgesio, nors atsižvelgiant į jo amžių, tai atrodo gana keista net ir pačiam vaikui (pavyzdžiui, ūgtelėjusiam berniukui neleidžiama vienam eiti į tualetą arba nusiprausti).

Svarbiausia tėvų užduotis – šio „netikėto siurprizo“ metu išlikti kuo ramesniems. Pasistenkite nebarti vaiko ir nepradėkite kurti bauginančių pasakų apie tai, kaip prisilietus prie intymiųjų savo kūno vietų ant rankų išauga karpos, kažkas „nudžiūva“ ir pan. Juk tokiais veiksmais tėvai gali ne tik išgąsdinti vaiką, bet ir sumenkinti savo autoritetą: juk mažylis greit susivoks, kad tai, kas jam sakyta, yra visiška nesąmonė ir melas. Vadinasi, tikėti mama ar tėčiu neverta. O gal klausyti jo taip pat nereikia?
 
Pati vaiko masturbacija jo vystymuisi ir sveikatai pavojaus nekelia. Be to, anot seksologų, „tą“ daro daugiau nei pusė vaikų, ir didžioji jų dauguma užauga ne daugiau amoralūs, nei tie vaikai, kurie tokiais žaidimais vaikystėje neužsiėmė. Taigi, kaip minėta, pavojus glūdi tik tėvelių reakcijoje. Jei svarbus, artimas ir brangus asmuo nuolatos tvirtins, kad vaikas turi negerų, gėdingų įpročių, tai anksčiau ar vėliau mažylis pasistengs tą patvirtinti savo veiksmais.
 
Žodžiai – galingas ginklas, galintis smarkiai paveikti sąmonę. Ir šis metodas veikia ne tik šioje srityje: jei vaikui nuolatos kartosite, kad jis grubus, po kurio laiko nesistebėkite, kad jis iš tiesų toks pasijaus ir ims atitinkamai elgtis.

Tėvai gali nerimauti ir dėl to, kad įprotis masturbuotis išliks ir suaugus, tačiau tame juk nėra nieko bloga. Statistiškai 9 iš 10 suaugusių vyrų ir daugiau nei pusė suaugusių moterų masturbuojasi reguliariai. O apie paauglius tikriausiai net neverta kalbėti, nes jiems masturbacija yra vienintelis būdas saugiai išlieti seksualinę energiją. Masturbacija nekenkia normaliam seksualiniam gyvenimui, o kai kurioms moterims gydytojai frigidiškumo atveju net rekomenduoja tai vietoj vaistų.

Kalbant tik apie fiziologinius masturbacijos pavojus (pavyzdžiui, ar gali vaikas susižaloti savo genitalijas), reikėtų išskirti du aspektus: purvinos rankos ir pašaliniai daiktai, galintys patekti į organizmą. Ankstyvame amžiuje (2-3 metai) vaikai dažnai bando įsikišti įvairius smulkius daiktus į skirtingas kūno angas, tačiau tai daro tik „mokslinio tyrinėjimo“ tikslais ir vedami smalsumo, o ne tam, kad patirtų kokį nors malonumą. Todėl jei tai nutiks ir su jūsų mažyliu, tai – visiškai normalu.

Patarimai ir rekomendacijos

Vaiko masturbacija nėra nei liga, nei kokios nors ligos priežastis. Tačiau kartais užsitęsusi masturbacija gali būti susijusi su ilgalaikiu stresu. Jei įtariate, kad problema būtent čia, reikėtų pasikonsultuoti su psichoneurologu, kuris paskirs tinkamą gydymą.

Sudėtingesnio gydymo gali prireikti vaikams, turintiems vystymosi sutrikimų (hiperaktyvumas, hipoksinis išeminis smegenų pažeidimas, autizmas, protinis atsilikimas, ankstyva šizofrenija ir t.t.) ir kai masturbacija atsiranda kaip tų sutrikimų pasekmė. Jei masturbacija kartojasi sistemingai, kartais net kelis kartus per dieną, o jokių neurologinių problemų vaikui nenustatyta, tuomet tėveliai turėtų pagalvoti, ar vaikui pakanka dėmesio, meilės ir švelnumo? Ar pakankamai laiko randate savo atžalai? Ar tarp jūsų glaudus ryšys?  Ar atmosfera namuose gera? Ar pastaruoju metu vaikas patyrė didelį sukrėtimą (ko nors išsigando, su kuo nors susipyko, jam nepavyko ko nors padaryti)? Jei atsakymas teigiamas, tuomet vaikui tėvelių dėmesio reikia labiau nei bet kada. Jei pokalbiai su vaiku nepadeda, tuomet verta apsilankyti pas psichologą, kuris žaidimų ir meno terapijos pagalba padės vaikui susidoroti su sunkumais.

Baisiausias variantas, kurio taip pat negalima atmesti – tai suaugusiųjų įtaka. Gal kas nors iš suaugusių žmonių vaikui parodė pornografinio turinio įrašą? Gal demonstravo lytinius organus? Žinoma, apie tai galvoti nemalonu, tačiau būtina. Visi tėvai žino, kad dar ankstyvame amžiuje reikia paaiškinti vaikui, kad su nepažįstamais žmonėmis bendrauti negalima. Tačiau šiais pavojų kupinais laikais reikėtų pakalbėti ir apie tai, kad lytinius organus galima rodyti tik tėvams ir gydytojui, o jeigu kas nors kitas to paprašys, būtina apie tai pasakyti tėveliams. Jei kyla nors menkiausių įtarimų, kad jūsų vaiką ištiko būtent tokio pobūdžio bėda, pasikalbėkite su juo (tik ramiai ir be panikos, nes jūsų išgąstis įbaugins vaiką ir jis pats bijos pasipasakoti), nedelsdami kreipkitės į atitinkamas institucijas ir pabendraukite su vaikų psichologu, kuris patars, ką daryti toliau.

Žinoma, vaiko pomėgis liesti savo lytinius organus gali būti tiesiog nekaltas įprotis, kaip, pavyzdžiui, nosies krapštymas ar nagų kramtymas. Bet kuriuo atveju, visų pirma reikia išbandyti pačius paprasčiausius, tačiau patikimus metodus:
 

  • Atvirai pasikalbėkite su vaiku: paaiškinkite jam, kad tai, ką jis daro – visiškai normalu, tačiau nedaroma viešai, kitiems matant. Juk jūs nenorite, kad kas nors imtų iš jo šaipytis.
  • Skirkite vaikui daugiau savo laiko ir dėmesio. Jausdamas tėvų rūpestį, meilę ir švelnumą, vaikas mažiau norės liesti pats save. Juk masturbacija – tai ne tik fizinis, bet ir emocinis pasitenkinimas.
  • Padėkite savo atžalai rasti įdomios veiklos, kuri padėtų užimti rankas. Labai tiktų pradėti groti muzikiniu instrumentu – juk tai tikrai nebus vienadienė veikla.
  • Atkreipkite dėmesį į tai, kada vaikas dažniausiai liečia save. Gal reikia keisti kokius nors šeimos įpročius? Jei vaikas masturbuojasi vonioje, galbūt padėtų maudynės duše? Jei eidamas miegoti, tuomet verta pabandyti prieš miegą pabūti kartu su juo.

Komentarai (1)

Stasys 2020-08-07 18:50
Man labai graži nuotrauka

Vaikų auklėjimas

Nerandi straipsnio? Pasinaudok paieška

Reklama

Populiariausi straipsniai

Reklama

Populiariausi receptai

Naujausi komentarai

Ar žinote, kad...

Daugiausiai vaikų turintis žmogus pasaulyje - tai Maroko sultonas Ismailas. Jis augina 548 sūnus ir 340 dukterų. Jo hareme vaikas gimsta maždaug kas 20 dienų.

Reklama

Junkis prie mūsų ir Facebook'e!

Rinktiniai straipsniai

Reklama

Naudinga

Populiariausi straipsniai