„Pampers“ pataria: į pakilusią vaiko temperatūrą negalima numoti ranka, būtina išsiaiškinti karščiavimo priemones. Supratę, kodėl vaikas karščiuoja galėsime jam padėti, esant reikalui „numušti“ temperatūrą ar imtis kitų gydymo priemonių.
Pakilusi temperatūra - nebūtinai ligos požymis
Naujagimių ir kūdikių organizmo termoreguliacinės funkcijos dar nėra visiškai susiformavusios, t.y. mažyliui sukaitus jis, skirtingai nuo mūsų, nesugeba pakankamai gausiai prakaituoti ir „atsivėsinti“. Vaikelis taip pat nemoka pats nusirengti ar nusikloti, jeigu jam per karšta.
Jeigu naujagimio ar kūdikio temperatūra pakilo nestipriai (iki 37,5°C), įsitikinkite, kad jam nėra per karšta - perrenkite jį laisvesniais drabužiais, apklostykite plonesniu pleduku, išvėdinkite kambarį ar pasislėpkite pavėsyje, jeigu oro temperatūra labai aukšta.
Karščiuojama sergant daugeliu ligų
Karščiavimą dažniausiai siejame su peršalimo ligomis, tačiau temperatūra gali pakilti ir dėl daugybės kitų susirgimų. Vaikai dažnai karščiuoja susirgę ausų uždegimu (otitu), virusinėmis žarnyno infekcijomis (Noro, Roto virusai), kuomet jiems dygsta dantukai, po skiepų.
Tik sužinoję tikslią ligos diagnozę galėsime tinkamai gydyti vaiką. Jeigu karščiavimą lydi ir kiti simptomai arba jis užsitęsia ilgiau nei 2 paras, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Gamintojo nuotr.
Pakilusią temperatūrą „numušti“ reikia nevisuomet
Reikėtų suprasti, kad pakilusi temperatūra yra natūrali organizmo apsaugos reakcija, padedanti kovoti su infekcija ir greičiau pasveikti. Dauguma ligas sukeliančių mikroorganizmų nepakenčia 38°C ar aukštesnės temperatūros, be to karščiavimas suaktyvina organizmo imuninį atsaką, tad su liga kariaujama dviguba jėga.
Komentarai