Neretai kyla ir bendravimo su vaiku sunkumų, ypač jei ne dėl savo kaltės jis tampa nesutarimų pagrindu. Netinkamas elgesys, grubumas, noras pakenkti tėčiui ar jo naujajai žmonai – visa tai tampa jo apsaugine reakcija į susiklosčiusias aplinkybes, ypatingai, jei vaikas jau būna sulaukęs  paaugliško amžiaus. Vyras tokioje situacijoje kaltę prieš savo atžalą užglaistyti dažniausiai bando pataikaudamas jam ar lepindamas įvairiomis brangiomis dovanomis. Arba priešingai - pats  nusiteikia agresyviai prieš vaiką ir buvusią žmoną. Norint šią situaciją ištaisyti, tavo vyrui tereikia nedingti iš savo vaikų gyvenimo ir skirti jiems pakankamai dėmesio. Tarpusavio santykiai, paremti pasitikėjimu ir pokalbiais, o ne agresija – tai ir yra tos priemonės, kuriomis kuriama harmonija.  

Būtų labai gerai, jeigu vyras paaiškintų vaikui savo išėjimo iš namų priežastį ir tai darytų nesigilindamas į smulkmenas ir nesidrabstydamas purvais, kas neretai pasitaiko tarp besiskiriančių sutuoktinių. Be to, vaikas turi suprasti, kad tėtis mylės jį, kaip ir anksčiau.  

Ir net tuo atveju, jei vyro vaiko agresyvus elgesys nukreiptas tik į tave, pasistenk nekelti savo vyrui tokių sąlygų, kokių nenorėtum, kad keltų tau. Duok laiko, kad vyras paaiškintų savo vaikui, jog tu nesi bloga ir nereikia tavęs neapkęsti vien už tai, kad tu tapai jo žmona. Pati, savo ruožtu, taip pat pasistenk gerinti santykius su juo, nesistengdama atstoti jam mamos ar draugės. Atmink, kad tu vis tik esi jam svetimas žmogus ir jis neturi jokio pagrindo tave mylėti. Pakaks to, jei tarp jūsų bus tarpusavio supratimas ir pagarba.